Bergene, antrame pagal dydį Norvegijos mieste apsigyvenęs Evaldas Pilypas niekaip negali atsidžiaugti, kad nepabijojo kardinaliai pakeisti gyvenimo ir iš profesionalaus virtuvės šefo tapo dėvėtų drabužių surinkėju. Kiekieną dieną jis leidžiasi į kelią rinkti to, ką specialiuose konteineriuose paliko norvegai. Norvegijoje daug labdaros surinkimu užsiimančių kompanijų. Visų jų veiklos principas panašus – renka, po to parduoda, o iš parduoto pelno tam tikrą procentą paaukoja. Evaldas sako, kad tokios įmonės šioje šalyje labai vertinamos.

Emigrantas yra girdėjęs, kad kai kuriems jo kolegoms tarp tokių krūvų įvairiausių daiktų pavyksta rasti ir kai ko prabangaus – ar pinigų kupiūrų, ar juvelyrikos dirbinių, tačiau jam pačiam tokių radinių dar nepavyko aptikti. Save Evaldas vadina darboholiku, nes nuolatos dirba viršvalandžius, kad tik daugiau nubyrėtų į kišenę. Tačiau geras uždarbis turi kitą medalio pusę – dažnai nematydama vyro jį paliko žmona.