Veranda. Neįprasti architektų kūriniai, rėžiniai kaimai ir Vilniaus geležinkelių stoties autentika

Architektas suprojektavo butą gyventi, vaikus paleidus į pasaulį: svarbiausia – harmonija ir ramybė. Vilniuje, Gedimino prospekte iškilo gyvenamasis namas, kuriame 165 kvadratinių metrų būstą projektavo architektas Alvydas Šeibokas. Buto gyventojai norėjo interjero, skirto gyventi į pasaulį išleidus vaikus. Toks ir buvo sukurtas. Kuo ypatingi namai be vaikų ir ką buvo svarbu juose įgyvendinti architektūrui?

Autentiką išsaugoję Vilniaus geležinkelių stoties statiniai ir jų paslaptys. Nuo XIX a. antros pusės geležinkelis buvo pagrindinė stoties rajono varomoji jėga. Kai Lietuvos teritoriją perkerta dvi geležinės vėžės, maždaug nuo 1860-ųjų prasideda geležinkelio istorija. Tuo metu Vilniuje pradedama statyti traukinių stotis, įvairūs pastatai, kuriuos turtingi pirkliai rengia suprasdami, kad šią erdvę tuoj užplūs keleiviai.

Ekskursija po aukštaitiškus namus: laikai, kai puošyba buvo ypatingai svarbi. Gatviniai rėžiniai kaimai, būdingi Aukštaitijai, susiformavo XVI amžiuje, Žygimanto Augusto laikais. Valakų reforma atėjo iš Vakarų Europos, tuomet atsirado kaimai, kuriuose, gyvenamas namas stovėdavo galu į gatvę, iš kurios buvo matomi gražiausi namo papuošimai.

Architektas sukūrė jachtos formos namą: šiandien žmonių poreikiai kur kas platesni. Namai gali būti panašūs ir vidumi, ir išore. Tačiau namas, primenantis laivą – retenybė. Šio namo architekto tikslas buvo sukurti užsakovo poreikius atitinkančią gyvenamąją erdvę, o projektą pabaigus jis įgavo „Jachtos“ pavadinimą.

Ved. Violeta Baublienė ir Aistė Mažutytė.

Šeibokas Alvydas, Bertašiūtė Rasa
Pašnekovas
Prebergas Vygintas
Režisierius
Mažutytė Aistė, Baublienė Violeta
Vedėjas
Bytautaitė Lolita
Prodiuseris
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Daugiau