Kai Klaipėdos kraštas atiteko vokiečiams, dalis lietuvininkų pasitraukė į Vakarus, o dalis – buvo ištremti. Iki prasidedant karui, Šilutėje gyveno beveik 5 tūkstančiai žmonių, o po karo liko vos septyni. Šiandien kalbančių lietuvninkų, šišioniškių, tarme beveik nėra. Pasak istorikų, šis kraštas patyrė tikrą genocidą.
Aplankysime Hugo Šojaus muziejų, kur mus pasitiks šišioniškių kalba šnekanti I. Skabliauskaitė.
„Lietuvninkai pyksta, jei juos pristato žemaičiais, nes šis kraštas niekada nepriklausė Žemaitijai“, – rėžia I. Skabliauskaitė.
Kitos nuorodos: