Regis, apie duoną žinome viską. Tačiau ar susimąstėte, kodėl senovės romėnai civilizuotomis tautomis laikė tas, kurios kepė ir valgė duoną? Ar žinote, kad Lietuvoje duona turi du gimtadienius? Pirmasis – prieš 3-4 tūkst. metų – kepinys iš grūdų ant akmens. O antrasis sutampa su Lietuvos valstybės kūrimosi laiku. Kodėl? Ar esate malę miltus tikrame vėjiniame malūne, stebėję, kaip veikia senovinė kuliamoji, pagaliau – kepę duoną tradiciniu būdu?

Ar kada nors teko stebėti, kaip budistų vienuoliai savaičių savaitėmis pila, o vėliau akimirksniu sunaikina mandalą? Panašiai elgiasi ir grupė Lietuvos skulptorių, kuriančių meno kūrinius iš smėlio, nendrių, ledo.
Vienus sugriauna pati gamta, kitus uždega autorius, sukurdamas dar kitokį reginį. Du broliai Musteikiai ledo skulptūras kūrė paties K. Lagerfeldo užsakymu. Kelias savaites trukęs procesas buvo vainikuotas 15 minučių pasirodymu. Apie meną, kaip gyvenimo laikinumo atspindį – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Daiktų istorijos“.

7-ojo dešimtmečio viduryje, kai prancūzų filmas „Nuotykių ieškotojai“ sutraukdavo pilnas sales žiūrovų, retas kinomanas už geležinės uždangos atkreipė dėmesį, jog pagrindinės herojės pavardė – lietuviška.
Joana Šimkus Europos ir Holivudo studijų filmuose spindėjo ištisą dešimtmetį. Išoriniu patrauklumu ji buvo lyginama su Brigitte Bardot. Kritikų nuomone, ji buvo išskirtinio intelekto aktorė. Galbūt dėl šios priežasties, sukūrusi šeimą su Sidney Poitier, ji pasirinko uždarą, privatų gyvenimą. Ši pora mėgaujasi šeimynine laime ir šiandien. Didieji ekranai neteko gabios ir žavingos aktorės, tačiau liko jos legenda ir... amžinai jauna Joanna Shimkus.

Ved. Saulius Pilinkus.