Šiandien vilniečio jau nenustebinsi liūčių apsemtomis gatvėmis, todėl kai liepos 20-ąją taip ir vėl atsitiko, niekas turbūt nebūtų sureagavęs, bet šįkart nutiko daug blogiau – liūtis pakenkė Tauro kalno pašonėje Registrų centro pastate įrengtam Duomenų centrui. Atkurti duomenis specialistams prireikė daugiau nei savaitės, neveikė elektroninė sveikatos sistema, medikai buvo priversti traukti popierinius receptų blankus, o ligoniai rinktis – mokėti visą kompensuojamo vaisto kainą ir kreiptis į Ligonių kasas, kad grąžintų pinigus arba laukti kol e-sveikata vėl pradės veikti. Šis incidentas dar kartą parodė, kad ten, kur sukasi labai dideli pinigai, valdžia veikti neskuba. Ne išimtis ir valstiečių-žaliųjų Vyriausybė, savo programoje įsirašiusi – sustiprinsime šalies kibernetinio saugumo infrastruktūrą. Tenka pripažinti – iki kadencijos pabaigos šitas punktas nebus įgyvendintas.

Kitąmet sausio 13-ąją minėsime sovietų agresijos 30-metį, todėl Seime atssirado iniciatyvų paskelbti Sausio 13-ąją šventine nedarbo diena. Taip esą būtų įvertinta išskirtinė šitos dienos svarba ir išreikšta pagarba žuvusiems ir nukentėjusiems šią dieną. Tokiam siūlymui šią savaitę pritarė ir Vyriausybė. Tai būtų jau 17-a šventinė diena Lietuvoje. ES vidurkis maždaug 12 šventinių dienų. Įvertinus, kad viena nedarbo diena valstybei kainuoja maždaug 50 mln., parlamentarai siūlo iš šventinių dienų sąrašo vieną dieną išbraukti. Nors konservatorių siūlymas buvo – Gegužės 1-oji, valdantieji labiau linkę švente nelaikyti Vėlinių, ji kaip šventė įteisinta tik pernai valstiečių-žaliųjų koalicijos partnerių Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyva.

Po jau kurį laiką sklandžiusių kalbų, JAV šią savaitę oficialiai paskelbė, kad iš Vokietijos patraukia 12 tūkstančių karių, kurių daugiau nei pusė grįš atgal į Ameriką. Pentagonas tai vadina strateginiu perdislokavimu, atsižvelgiant į naujų laikų grėsmes, tačiau Donaldas Trumpas aiškiai nurodo, kad tai yra bausmė Vokietijai už neskiriamus 2 procentus Bendrojo vidaus produkto gynybai. Buvęs Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hogesas šį žingsnį pavadino „dovana Kremliui“. Dalis karių bus perdislokuoti kitose Europos šalyse, o Pentagonas užsiminė ir apie galimas pajėgas Baltijos šalyse.

Prieš pat Baltarusijos prezidento rinkimus, vyksiančius po savaitės, šalį sukrėtė keistas skandalas: Minske sulaikyti 33 privačios Rusijos karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai. Samdiniai susieti su pagrindine prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžove rinkimuose – dešimttūkstantines minias traukiančia Svetlana Tichanovskaja.

Gubernatorius, kuris nenorėjo būti gubernatoriumi, iš opozicinės partijos, kuri nėra tikra opozicija. Rusijos politika seniai virtusi farsu, bet tuo keisčiau tai, kas jau ketvirtą savaitę dedasi Chabarovske, už 6 tūkstančių kilometrų nuo Maskvos. Sergejus Furgalas, išdrįsęs nesitraukti iš kelio Kremliaus partijai, išdrįsęs gauti daugiau balsų už Vladimirą Putiną, o prieš mėnesį išdrįsęs nesuorganizuoti jo referendumui reikalingų skaičių, suimtas ir išskraidintas į Maskvą. Kilę protestai – ne tik provincijoje nematyto masto, bet ir nevaikomi.

Kiekvieną dieną skaitome, tai vienoje, tai kitoje šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius gerina rekordus, todėl valstybės skelbia vienokius ar kitokius ribojimus, grąžina prieš kurį laiką atšauktą apsaugos priemonių dėvėjimą. Ne išimtis ir Lietuva. Po to, kai kiekvieną dieną pradėta fiksuoti po keliolika ir net keliasdešimt naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, Vyriausybė nuo šeštadienio dienos vėl grąžino privalomą kaukių dėvėjimą viešajame transporte, uždarose prekybos vietose, prekybos centruose, paslaugų teikimo vietose. Sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantis teisingumo ministras LRT sakė, kad kitą savaitę bus griežtinama sugrįžusiųjų ar atvykusiųjų iš kitų šalių registracija, o tai reiškia – ir saviizoliacijos kontrolė. Lietuvoje per du tūkstančius užsikrėtusiųjų ir aštuonios dešimtys mirusiųjų. Tai, žinoma, gerokai mažiau nei labiausiai Europoje nuo COVID-19 nukentėjusioje Italijoje, kur užsikrėtusiųjų – arti 250 tūkstančių, o mirusiųjų užregistruota per 35 tūkstančius. Aida Skorupskaitė, gidė, gyvenanti Italijoje, „Savaitės“ studijoje.

Prabanga žiemą gurkšnoti kavą apšildytoje lauko terasoje prancūzams jau netrukus taps praeitimi. Šalies valdžia pristato kovos su klimato kaita planą, kuriuo žadama mažinti anglies dioksido išmetimą, o kartu ir energijos eikvojimą. Aplinkos apsaugos ministrės teigimu, veiksmų reikia imtis nedelsiant. Kitu atveju po koronaviruso, sudrebinusio pasaulio sveikatos sistemą, sukeltos ekonomikos krizės lauks dar ir ekologijos. Tačiau šildomų lauko terasų draudimui nepritaria kavinių ir restoranų savininkai, kurie dėl pandemijos išgyvena itin sudėtingus laikus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.