Jau devynioliktame amžiuje Europos kalbininkai suprato, kad lietuvių tarmės - baltų prokalbės paveldas - raktas į indoeuropeistiką. Vokietijos kalbininko Augusto Šleicherio studijos sudomino ir kitus Europos kalbininkus, kurie važiavo į Lietuvą tyrinėti mūsų tarmių. Kuomet ėmėme kurti tautinę, kalba grįstą valstybę, reikėjo visas lietuvių tarmes vienijančios kalbos. Kad pagaliau susišnekėtume. Tačiau šiandien aktyviai diskutuojama ar lietuvių tarmės išliks ar ne. Aukštaitis Algirdas Latėnas mano, kad tarmės ne tik kad išliks, bet susilauks įvertinimo ir net valstybės apsaugos. Suvalkietė Neringa Nekrašiūtė ir aukštaitis Čiučelis … mano, kad tarmės modifikuosis. Tai neišvengiama gyvenant globaliame pasaulyje. Kuo daugiau žinome tarmiškų žodžių, tuo turtingesnis mūsų žodynas, tuo gilesnis ne mūsų kalbos, bet ir giminingų kalbų pažinimas.