Panorama. Profesinės sąjungos sako: karantinas išryškino, kad darbuotojai – silpnoji pusė (su vertimu į gestų k.)

Informacija apie koronavirusą. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad patvirtinus 14 naujų koronaviruso atvejų, bendras nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1399. Pasaulyje šis skaičius jau perkopė 3 mln. COVID-19 Lietuvoje šiuo metu serga 760 žmonių. Iki šiol šalyje nustatyti 45 mirties nuo viruso atvejai. Pasaulyje registruotų mirčių skaičius artėja prie 235 tūkst. Patvirtinta, kad Lietuvoje pasveiko 594 žmonės.

Pajūryje – poilsiautojų gausa. Šį ilgąjį savaitgalį žmonės į karantiną moja ranka: pajūris pildosi, didesnis srautas ir kituose kurortuose. Gausu ir policijos pareigūnų: ir ratuoti, ir pėsti jie įspėja laikytis karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, nesibūriuoti. Šį savaitgalį taikomi švelnesni apribojimai nei buvę per Velykas. Bet pažeidimų, policijos teigimu, panašiai tiek, kiek įprastai.

Prasideda visuotinis testavimas. Pradėtas visuotinis testavimas dėl koronaviruso. Tirtis aktyviausiai registruojasi mažesnių miestų gyventojai, didmiesčiai – vangesni. Pasak karštosios linijos koordinatorės, mobilieji punktai, kur galima išsitirti, nėra perpildyti.

Kinija spaudžiama dėl COVID-19 kilmės. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia matęs įrodymus, kad COVID-19 viruso kilmė – Kinijos Uhano mieste esanti laboratorija. Tačiau pačios Amerikos žvalgyba sako, kad virusas nėra sukurtas žmogaus ar genetiškai modifikuotas. Netylant konspiracijos teorijoms dėl viruso kilmės, Kinija raginama įsileisti koronaviruso proveržio aplinkybes tirti nepriklausomus ekspertus.

Pandemija – V. Putino režimo testas. Koronaviruso krizė Rusijoje tapo vienu didžiausių Vladimiro Putino galios išbandymų nuo pat jo valdymo pradžios. Apklausos rodo, kad rusų pasitikėjimas prezidentu krito į žemumas, nematytas 14 metų. Rusijoje per šią parą ir vėl užfiksuota daugiausia naujų atvejų nuo protrūkio šalyje pradžios – beveik 8 tūkstančiai. Bendras atvejų šalyje skaičius perkopė 114 tūkstančių.

Tarptautinė darbo diena. Profesinės sąjungos sako: karantinas išryškino, kad darbuotojai – silpnoji pusė. Minėdami Tarptautinę darbo dieną, profsąjungos „Solidarumas“ nariai susibūrė į didesnę nei dvidešimties automobilį koloną, nes tradicinių eitynių šiemet atsisakyta. Kolona važiavo Vilniaus gatvėmis iki Seimo, kur šešiolika žmonių, išlipę iš automobilių, surengė kelių minučių piketą. Toliau kolona judėjo iki Vyriausybės, Prezidentūros ir Liberalų sąjūdžio būstinės. Profsąjunga pabrėžia, kad nepritaria liberalų siūlymams keisti Darbo kodeksą. Seimas šią savaitę atmetė liberalų siūlymą įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis – vadinamąsias nulines darbo valandas, bet nutarė toliau svarstyti pataisas, susijusias su suminio darbo laiko apskaita.

Svarstymai ilginti savaitgalį. Profsąjungų atstovai, taip pat kai kurie ekonomistai teigia, kad Lietuva galėtų pradėti svarstyti apie pustrečios dienos savaitgalius. Tai esą padėtų ekonomikai, gyventojai turėdami daugiau laisvo laiko, jį skirtų pramogoms, apsipirkimui – tai didintų gyventojų vartojimą. Šis siūlymas aktualus taptų po karantino ir galėtų padėti atsigauti ekonomikai. Prezidento patarėjas į šią idėją žiūri skeptiškai. Pasak jo, dabar ir taip pakanka priemonių ekonomikai skatinti.

Tarptautinė darbo diena – per atstumą. Tarptautinė darbo diena visame pasaulyje pasitikta neįprastai – vienur paprastai dideli paradai nerengti visai, kitur jie organizuoti laikantis saugumo priemonių ir atstumų. Protestuotojai sako, kad per pandemiją darbuotojų teisių klausimas aktualus kaip niekada.

Karantinas darbų keliuose nestabdo. Magistralėje ties Kaunu įsibėgėjo naujojo tilto per Nerį statybos. Trijų eismo juostų tiltas bus skirtas vietiniam transportui. Taip viliamasi, kad iš Vilniaus į Klaipėdą ar atgal vykstantieji išvengs spūsčių ir kelionės tikslą pasieks greičiau. Kelininkai džiaugiasi spėję tilto polius įrengti iki žuvų neršto. Dabar sako, kad darbus kol kas lengvina ir karantino metu mažesnis eismo intensyvumas.

Psichologinė sveikata per karantiną. Vilniaus universiteto mokslininkai prognozuoja, kad koronaviruso krizės laikotarpiu Lietuvoje gali pagausėti savižudybių. Todėl, anot akademikų, itin svarbu gerai planuoti psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų darbą. Psichologų atstovai sako, kad dabartinių priemonių negana, o norint išvengti netekčių, reikėtų ilgalaikės strategijos, kurios Lietuva esą neturi.

Turizmo verslo akcija. Turizmo verslas akcija prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sako norintis atkreipti valdžios dėmesį į situaciją sektoriuje ir vis tebežadamas valstybės investicijas į jį. Tarptautinę darbo dieną prie seniai čia laukiamo Konferencijų ir kongresų centro išrikiuotos tuščios kėdes. Anot akcijos organizatorių, tai atspindi išnykusius klientų srautus, o simboliniai banknotai primena, kad pinigai, kuriuos valstybė galėtų uždirbti, guli panosėje, reikia tik sprendimų. Kongresų centras esą būtų viena efektyviausių ilgalaikių turizmo verslo gelbėjimo priemonių, kuri padėtų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas. Valstybės turtą valdantis Turto bankas metų pradžioje pranešė, kad skelbti būsimo centro rangovo ir operatoriaus konkursus numato šiemet.

Salą prižiūrės avys. Dzūkios nacionaliniame parke, Nemune, Pastraujo saloje kraštovaizdžiu rūpinsis vasarai čia atplukdyta avių banda. Taip atkuriamos buveinės nykstančioms paukščių rūšims Lietuvoje.

Ved. Marijus Žiedas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau