Veranda. „Zero waste“ įpročiai karantino metu, gobelenai Lietuvos didikų namuose ir senojo Vilniaus interjerų vertė

Gyvenimas be atliekų arba „Zero waste“ vienaip suvokiamas taikiu metu, kitaip per karantiną. Nes ilgas buvimas namuose skatina didesnį vartojimą, daugiau kaupiasi šiukšlių, o atsiradus laisvo laiko ir dažniau tvarkantis paaiškėja, kokie yra kaupimo mastai ir kiek nereikalingų daiktų mus supa. Kokius įpročius ugdyti, kad, gyvenimui grįžus į įprastas vėžes, vėl nekiltų pagundų pirkti nemąstant?

Terminas „gobelenai“ kildinamas iš Paryžiaus priemiestyje klestėjusių Gobelenų šeimos audinių fabriko pavadinimo. Vakarų Europoje gobelenai pradėjo plisti dar VIII amžiuje, tačiau apogėjų pasiekė XVI amžiuje, kai jų mada užkariavo visą Europą. Kada gobelenai pasiekė Lietuvos didikus ir kokių raštų tekstilės kūrinius jie rinkosi dekoruoti savo aplinkai?

Kiekviena erdvė pirmiausiai reikalauja ją suvokti. Ypač, jei gyvenama Senamiestyje, kur esama vertingų istorinių statinių ir juose kuriami interjerai. Buvo laikas, kai niekas nenorėjo vargti su senomis krosnimis, jas griovė, uždažydavo nenuvalomais dažais. Slėpė autentišką sienų puošybą ir freskas po beverčiais tapetais. Yra butų, kurių vertė, atradus tokias vertybes, pakilo šimtą kartų. Kokio vertingumo yra senojo Vilniaus interjerai, kuriuos pavyko išsaugoti jų savininkams?

Ved. Violeta Baublienė ir Aistė Mažutytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau