Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie patvirtintą dešimtą mirties nuo koronaviruso atvejį. 83-ejų buvusi medikė gydyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir priklausė rizikos grupei. Iki šio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje ir nustatytas 10 mirties nuo viruso atvejis, vyriausiojo gydytojo sprendimu laikinai stabdomas skubios pagalbos teikimas. Pacientai siunčiami į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Lieka dirbti tik Infekcinių ligų skyrius, gydantis infekuotuosius COVID-19, Akušerijos ir Onkologijos skyriai. Nauji pacientai nepriimami, jau gulintys bus gydomi iki išrašymo.

Prezidentas kritikuoja naktimis duodamus sveikatos apsaugos ministro nurodymus. Anot Gitano Nausėdos, tokie pranešimai kelia nereikalingą įtampą. Praėjusią naktį ministerija paskelbė, kad dvi dienas bus trumpinamas mobiliųjų patikros punktų darbas, o toks sprendimas priimtas, mėginiams stringant laboratorijose. Aiškintis, kodėl nesulaukia tyrimo atsakymo, teko ir karštosios koronaviruso linijos konsultanto kėdėje į skambutį atsiliepusiam prezidentui.

Koronaviruso aukų pasaulyje jau per 60 tūkst. Ispanijoje antrą dieną mirčių skaičius mažėja, bet vis dar viršijo 800, ir premjeras vėl pratęsė karantiną dar dviem savaitėms. Lėtėja plitimas ir Italijoje, Austrijoje bei Irane, bet Jungtinė Karalystė ketvirtą dieną fiksuoja rekordą – mirė per 700. JAV naujas rekordas – beveik pusantro tūkstančio mirčių – ir rekomendacija viešumoje dėvėti kaukes. Rusija užsienyje palieka tūkstančius piliečių – netikėtai nutraukė repatriacinius skrydžius.

Juodžiausia žmonijos valanda – taip koronaviruso poveikį vadina Tarptautinis valiutos fondas. Jo direktorė sako, kad padariniai bus kur kas baisesni už pasaulinės finansų krizės, bet esą neįmanoma rinktis, ar gelbėti gyvybes, ar ekonomiką. Po viruso krizės gali ateiti badas, perspėja Jungtinės Tautos. Kai kur atidaromos uždarytos gamyklos, parduotuvės ir turgūs, Danija svarsto atšaukti ribojimus po Velykų.

Čekijos sostinėje nukeltas paminklas Rusijos maršalui, dvejus metus metus kaitinęs ginčą tarp Prahos ir Maskvos. Užpernai vietos taryba prie paminklo pridėjo aiškinamąją lentelę, kad Ivanas Konevas ne tik vadavo Prahą iš nacių kariuomenės, bet ir skandino kraujyje 1956-ųjų Vengrijos sukilimą, statė Berlyno sieną, o 1968-aisiais prisidėjo prie karinės invazijos Prahos pavasariui numalšinti. Pernai nuspręsta paminklą iškeldinti į istorijos muziejaus teritoriją. Rusija kaltino Čekiją dėl provokacijos ir istorijos perrašymo. Merija sako, kad protestai čia kėlė riaušių grėsmę.

Dėl karantino sustojo gyvenimas kurortuose. Palanga, Birštonas ir Druskininkai paskelbė draudžiantys teikti apgyvendinimo paslaugas. Nedirba sanatorijos ir maisto tiekėjai. Be apyvartinių lėšų likusios sveikatingumo įstaigos pagalbos tikisi iš Vyriausybės numatytos programos ir sako kol kas neatleidžiančios tūkstančių darbuotojų, kad pasibaigus karantinui, iš karto galėtų pradėti dirbti.

Pernai Lietuvoje investuota daugiau šaliai skirtų Europos Sąjungos lėšų nei užpernai, bet bendrijos pinigų panaudojimas vis dar stringa. 2014-ųjų – 2020-ųjų finansinės paramos perspektyva eina į pabaigą, tačiau Lietuva iki šiol investavo tik 44 proc. šio laikotarpio lėšų. Laiko Briuselis davė iki 2023-ųjų ir vėluojančios ministerijos tikina, kad spės panaudoti paramą.

Koronaviruso rizikos grupei priklausantys senjorai ypač raginami likti namuose. Todėl kai kurie bendravimo ieško internetu ir telefonu. Interneto mokymų organizatoriai sako, kad itin daug senjorų iki karantino vaikščiojo į pamokas, dabar – mokosi savarankiškai. O skambučių į Sidabrinę liniją, kur vyresni žmonės gali bendrauti su savanoriai, padaugėjo dvigubai, ypač aktyvūs koronavirusu židiniu laikomos Ukmergės senjorai.

Ved. Marijus Žiedas.