Garsūs Lietuvos kalbininkai skammbina pavojaus varpais, perspėdami, kad raštingumas, tiksliau masine virstanti lietuvių beraštystė šiandien badyte bado akis. Bėdos – kelių rūšių: didžiausia spraga – menkas raštingumas vidurinėse mokyklose; klaiki internetinė rašyba, trumpiniai ir kita rašliava tokia, kaip „šnd, šdn, krč, dbr, nžn, grč, dvj“, jų paplitimas ir masinis vartojimas; mažo raštingumo žmonių pomėgis rašyti ir reikšti nuomonę visais klausimais; itin paplitusi rašyba be nosinių, skiriamųjų ženklų ir kitokių kalbos šiukšlių vartojimas viešuose susirašinėjimuose.

Kai kas sako, kad šitoks raidžių sąvartynas – nieko baisaus, jei reikės – rašysime taisyklingai. Ne – taisyklingai rašyti gali nebepavykti, teigia kalbininkė Irena Smetonienė. Tikra nelaimė, kai abiturientai, baigę vidurinę mokyklą, negeba be gramatinių klaidų suregzti sakinio.