Signatarų namai. 1918 m. vasario 16-ąją Vilniaus Pilies gatvės 26-asis namas tapo viena svarbiausių Lietuvos istorijos kaitos vietų. Šiame name buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Ilgą laiką Štralio vardu vadintas pastatas iš kitų šalią esančių Vilniaus senamiesčio erdvių išsiskyrė neorenesanso fasadu. Pastarąjį puošia alegorinės figūros, simbolizuojančios žemdirbystę ir žuvininkystę bei liudijančios, jog daugiau nei 300 m. siekianti namo istorija visuomet buvo spalvinga.

Modernus meno centras. Vilniuje, Užupyje įkurtame Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ vyksta unikalios ekskursijos – pristatomos Lietuvos meno vertybės ir istoriniai artefaktai nuo pagonybės laikų iki šiuolaikinio meno. Centro užmojai įspūdingi: puoselėti, surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą. Kaip sename lenkmečio laikų name buvo kuriamas modernus meno centras su privačia kolekcija?

Šiuolaikinis mokslo ir komunikacijos centras. Čia galima lankytis dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Saulėtekio technologijų slėnyje veikiantis Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras per septynerius veiklos metus pranoko statytojų lūkesčius. Išskirtinė architektūra, modernus jos kūrėjų mąstymas, drąsa ir ekonominė krizė leido skurti vieną moderniausių statinių atkurtos Nepriklausomybės laikotarpiu.

Prancūziško stiliaus namai. Židinys, senas parketas, spalvos, atkartojančios prancūziškos vėliavos koloritą, begalė knygų ir viskas, kas brangu širdžiai ir nebūtinai madinga. Ir dar visada turėti šviežių gėlių. Tokius esminius savo namų bruožus vardija buvusi kultūros atašė Paryžiuje Vida Gražienė, Vilniuje susikūrusi jaukią paryžietišką nuotaiką. Prancūzišką šūkį „Kas sena – tas žavu“ gali patvirtinti ir architektė Skaidra Mikalajūnienė, kurios namuose galima rasti močiutės ir tėvų išsaugotų baldų bei kitų dekoro elementų.

Ved. Violeta Baublienė ir Aistė Mažutytė.