Kaunas tarpukariu, o vėliau ir sovietmečiu, išsiskirdavo kavinių ir restoranų gausa. Kiekvienas restoranas turėjo savo veidą ir net savitą muzikinį repertuarą. Kartu su architektūros istorike Jolita Kančiene ir architektu Antanu Tarnausku laidos „Stop juosta“ komanda keliaus prie legendinio „Metropolio“.

Restorano ir viešbučio „Metropolis“ pastatą 1899 metais pasistatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai pagal gubernijos inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo projektą. Restoranas tapo populiarus tarp caro armijos karininkų. Tarpukariu viešbutis priklausė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. „Lietuvos viešbučio“ restoranas tapo „Metropolio“ restorano dalimi. Nuo 1932-ųjų „Metropoliui“ vadovavo Elena Baronienė.

1997-ieji. Legendinio „Metropolio“ pabaiga. Pagrindinėje restorano salėje buvo įrengtas lošimų salonas, o buvusiose baro patalpose įsikūrė picerija. Nuo 2011 metų restorano patalpas nuomoja su „Vičiūnų grupe“ susijusi įmonė, čia įrengusi dar vieną piceriją. Tarpukariu „Metropolyje“ lankėsi ne tik bohema, bet ir svarbūs valstybės asmenys, užsienio diplomatai. Universiteto profesūra čia užeidavo rytais, dar prieš prasidedant paskaitoms, o vakarais išsipuošusi publika rinkdavosi pašokti. Čia vykdavo kasmetiniai spaudos baliai, įvairių organizacijų labdaros vakarėliai, loterijos ir karnavalai. „Metropolyje“ dainavo žymiausios Lietuvos estrados žvaigždės: Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas. Taip pat grojo Moišės Hofmeklerio, Jurgio Dvariono orkestrai. Vakariniai koncertai iš „Metropolio“ būdavo transliuojami per radiofoną. Įdomu tai, kad restoranas garsėjo ne tik muzika, bet ir savo gamybos gėrimais: krupniku, šermukšnine ir šaltmėtine.