Iš Vloclaveko kartu su Gdansko dailės akademijos dėstytoju, architektūros istoriku Michał Pszczółkowski laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į Torunę, kurioje gyvena žymaus lenkų architekto prof. Stefano Narębskio giminaičiai – Lech Narębski ir jaunesniojo sūnaus žmona Anna Narębska. S. Narębskis siejamas ne tik su Lenkija, bet ir Lietuva. O tiksliau – Vilniumi. 1911 metais, baigęs Vilniaus realinę gimnaziją, Stefanas studijavo architektūrą Peterburgo civilinės inžinerijos institute. Baigęs studijas, dirbo karo inžinieriumi Kijeve bei Vitebske. 1918−1922 metais studijavo Varšuvos politechnikos instituto architektūros fakultete. Gavęs architekto diplomą, išvyko į Vloclaveką, kur dirbo miesto architektu. O 1928-aisiais grįžo į Vilnių ir iki 1939 metų ėjo Vilniaus miesto architekto pareigas. Vilniuje S. Narębskis gyveno savo suprojektuotame name, vadinamojoje Juozapo Montvilos kolonijoje (dabar A. Savicko g. 4, Naujamiesčio seniūnija). Čia, 1997-ųjų metų liepos 17 dieną šeimos iniciatyva buvo atidengta architekto memorialinė lenta. Karo metu Narębskis bei jo vaikai buvo nacių, vėliau – sovietų suimti. Po karo, architektas kartu su kitais lenkų menininkais bei mokslininkais iš Vilniaus persikėlė į Torunę, kur tapo naujai įkurto Koperniko universiteto profesoriumi. Žymiausi prof. S. Narębskio darbai Vilniuje: vyskupų rūmų ir rotušės rekonstrukcija, taip pat pradinių mokyklų rūmai (dabar – Antakalnio mokykla). Antakalnio portalai – neobarokinai, tarsi priderinti prie Vilniaus baroko. O Vloclaveke architektas pasirinko neogotikos stilių, pritaikydamas jį prie miesto istorinės architektūros. Laida „Stop juosta“ architekto anūko, konservatoriaus Lech Narębski teirausis, kodėl privalu išsaugoti istorinę tarpukario architektūrą, o ne naikinti ją madingais „euroremontais“. „Atimkite iš tautos jos paminklus ir antroje kartoje ji nustos būti tauta“, – pasakoja žymaus lenkų architekto prof. Stefano Narębski anūkas Lech.