Holokausto suvokimas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė kelias transformacijas. Visuomenė žino daugiau faktų, atsirado daugiau atminties ženklų ir visuomeninių iniciatyvų. Miestuose ir miesteliuose, dažnai vietos žmonių pastangomis, gaivinama kolektyvinė atmintis įtraukiant į ją užmirštus vardus. Tačiau tarptautinės kritikos dėl atminties politikos Lietuva vis dar sulaukia. Istorinę atmintį tyrinėjančios istorikės prof. Violetos Davoliūtės požiūriu, kaita nevienalytė. „Yra visuomenės segmentų, kur kaita nevyksta, pasipriešinimas ir užsidarymas į „atminties getus“ stiprėja. Man daugiausiai tenka susidurti su jaunais žmonėmis, kurie studijuoja, gal tai yra šviesiausias sluoksnis, bandantis užpildyti spragas, atsineštas iš mokyklos“, - sako ji. Kaip užauginti empatišką, atjaučiančią atmintį? Autorė Audra Girijotė
