Radijo dokumentika
Istorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami klausytojų, pristatomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – už geriausią metų dokumentiką festivaliuose THIRD COAST 2023 Čikagoje ir PRIX EUROPA 2024 Berlyne. Laida transliuojama sekmadieniais 11.05 val.
Kalnų liga. Nelipti nebegaliu
2026-04-26 08:05
Kaip lietuviai Bučoje mokyklą statė
2026-04-19 08:05
Kino Marytė atvažiavo!
2026-04-12 08:05
Žemė, kurios negali turėti. Grenlandų kova už savo tapatybę
2026-04-05 08:05
Skaičiai ir realybė. Kaip Lietuvos jaunimas sykį tapo „laimingiausias“ pasaulyje
2026-03-29 08:05
Kol ji rašo, Ventė gyva
2026-03-22 09:05
Ne, negalima. Vilniaus kova su grafičiais
2026-03-15 09:05
Moterys ir laikas: gyvenimo kaitos portretai
2026-03-08 09:05
Mažiausia kaukė pasaulyje
2026-03-01 09:05
Grybų ir savęs beieškant
2026-02-22 09:05
Matau jų žvilgsnius ir galvoju, ar taip bus visada
Laidos autorei Indrei baltmė (vitiligo) prasidėjo paauglystėje. Per 14 metų ji išbandė įvairius gydymo būdus, ieškojo, kaip susigyventi su besikeičiančia oda, ir vis sugrįždavo prie to paties klausimo – ar taip atrodys visą gyvenimą?
Indrė kalbasi su Vilma ir Roku, kurie taip pat turi baltmę. Nors jų patirtys ir santykis su šia liga skiriasi, visi jie gerai žino, ką reiškia, kai į jų odą krypsta smalsūs žmonių žvilgsniai.
Baltmė (vitiligo) – tai autoimuninė odos būklė, kai organizmas pats pažeidžia pigmentą gaminančias ląsteles. Dėl to oda vietomis netenka spalvos ir atsiranda baltos dėmės. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai paveikia žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi.
Gydytoja Giedrė Šaltmerė laidoje pasakoja, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl baltmė atsiranda ar kodėl kai kuriais atvejais ji išnyksta. Gydymo būdų yra, tačiau vieniems pacientams jie padeda, kitiems – ne. Liga gali pasitraukti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Todėl žmogui tenka mokytis gyventi su besikeičiančia oda, smalsiais aplinkinių klausimais ir pačios ligos neapibrėžtumu.
Vilma yra klaususi partnerių, ar jiems nebūdavo gėda būti šalia jos dėl margos odos. Roko mama svarsto, ar sūnaus oda netaps kliūtimi kuriant santykius. O Indrė pagaliau pasiryžta paklausti vaikino, su kuriuo susitikinėjo, ką jis iš tiesų mano apie jos baltmę.
Autorė – Indrė Krivickaitė
Redaktorė – Vita Ličytė
Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: