Radijo dokumentika
Istorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami klausytojų, pristatomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – už geriausią metų dokumentiką festivaliuose THIRD COAST 2023 Čikagoje ir PRIX EUROPA 2024 Berlyne. Laida transliuojama sekmadieniais 11.05 val.
Kalnų liga. Nelipti nebegaliu
2026-04-26 08:05
Kaip lietuviai Bučoje mokyklą statė
2026-04-19 08:05
Kino Marytė atvažiavo!
2026-04-12 08:05
Žemė, kurios negali turėti. Grenlandų kova už savo tapatybę
2026-04-05 08:05
Skaičiai ir realybė. Kaip Lietuvos jaunimas sykį tapo „laimingiausias“ pasaulyje
2026-03-29 08:05
Kol ji rašo, Ventė gyva
2026-03-22 09:05
Ne, negalima. Vilniaus kova su grafičiais
2026-03-15 09:05
Moterys ir laikas: gyvenimo kaitos portretai
2026-03-08 09:05
Mažiausia kaukė pasaulyje
2026-03-01 09:05
Grybų ir savęs beieškant
2026-02-22 09:05
Radijo dokumentika. Kaip užauginti atmintį?
Holokausto suvokimas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė kelias transformacijas. Visuomenė žino daugiau faktų, atsirado daugiau atminties ženklų ir visuomeninių iniciatyvų. Miestuose ir miesteliuose, dažnai vietos žmonių pastangomis, gaivinama kolektyvinė atmintis įtraukiant į ją užmirštus vardus. Tačiau tarptautinės kritikos dėl atminties politikos Lietuva vis dar sulaukia. Istorinę atmintį tyrinėjančios istorikės prof. Violetos Davoliūtės požiūriu, kaita nevienalytė. „Yra visuomenės segmentų, kur kaita nevyksta, pasipriešinimas ir užsidarymas į „atminties getus“ stiprėja. Man daugiausiai tenka susidurti su jaunais žmonėmis, kurie studijuoja, gal tai yra šviesiausias sluoksnis, bandantis užpildyti spragas, atsineštas iš mokyklos“, - sako ji. Kaip užauginti empatišką, atjaučiančią atmintį? Autorė Audra Girijotė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: