Dar prieš pustrečios savaitės prezidentas pareikalavo, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius trauktųsi – tai kartojo ne vieną kartą, pridėdamas, kad tai Valdemaras Tomaševskis nenori jo keisti, nes šitas ministras yra lengvai tampomas už virvučių ir labai patogus. Ir tikrai: Tomaševskis sako, kad reikia įkurti valstybinį banką, o „Lietuvos pašto“ pastatai labai tiktų jo funkcionavimui užtikrinti. Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad susisiekimo ministras neleIs pasirašyti ir „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo konkurso, tačiau įdomus sutapimas – ir Tomaševskio, o paskui jį ir Narkevičiaus argumentai analogiški, kuriuos dėsto Verslo konfederacijos prezidentas raštuose, išsiuntinėtuose prezidentūrai, vyriausybei ir Seimui.

Statutinių pareigūnų algoms didinti reikia 78 mln. eurų. Suvokdami, kad tai vIsiškai nerealu, jie reikalauja gerokai mažiau – 20 mln. 10 iš jų būtų skirti ugniagesiams, tačiau po penktadienio pokalbių Vyriausybėje, jiems tebuvo pažadėtas milijonas – kaip jie patys sako, pirštinėms ir batams. Valdžios pirkiniai geriausiu atveju gali kelti tik apmaudą. Vietoje taip trūkstamų pirštinių, uniformų ar priedų prie algų, jie gauna apatiniams, o ne uniformoms džiovinti tinkamas spintas arba į garažus netelpančias autocisternas. Pinigų stokojantys ugniagesiaI per privalomus laisvadienius dirba net po kelis darbus, o gesinti gaisrų dažnai važiuoja pavargę ir ne visa komanda. Vidaus reikalų ministrė sako, kad problemos kol kas nesprendžia, nes gandais nesivadovauja.

Medikai apie savo problemas kalba ne pirmi metai: maži atlyginimai – tik viena iš bėdų. Finansų ministras Vilius Šapoka neslepia, norint didesnių medikų algų, reikia optimalaus tinklo, o to nebus, kol nebus įgyvendinta sveikatos reforma. Garsiai „valstiečių“ žadėta reforma neįvyko, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tuo metu Europos Komisijos ekspertai, vertinę bendrijos šalių gyventojų sveikatos būklę, pabrėžia, kad Lietuvoje mirtingumas gerokai didesnis už bendrijos vidurkį: nors pastaraisiais metais gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo, bet vis dar yra viena trumpiausių ES. Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje viena svarbiausių problemų – psichikos sveikata. Be to, Lietuva išleidžia sveikatai daug mažiau nei dauguma kitų bendrijos šalių.

Parlamento rinkimai Jungtinėje Karalystėje vadinami istoriniais. Borisas Johsonas gavo Kalėdinę dovaną – daugumą parlamente, kokios konservatoriai neturėjo nuo Margaret Techer laikų. Britai pasirinko ne antro skyrybų referendumo, o „Brexito“ kelią. Svarią pergalę lėmė tai, kad nemažai leiboristų šalininkų perbėgo į konsevatorių pusę. Johnsonas tikina, kad rinkimai pademonstravo vienybę ir primena, kad dabar neliko kliūčių „Brexito“ įgyvendinimui sausį – tikėtina, kad konservatorių kontroliuojamas parlamentas dar prieš Kalėdas patvirtins skyrybų susitarimą. Tačiau net pavykus išvesti šalį iš „Brexito“ aklavietės dėl vienybės šalyje Johnsonui teks pasistengti.

„Lygiosios“ – taip laikraščio „The New York Times“ apžvalgininkas ir pats Ukrainos prezidentas įvertino Paryžiuje įvykusį Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikimą ir dvišalį Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino pokalbį. Nors jėgos iš pradžių atrodė nelygios – pasaulinės politikos intrigų rezgėjas, buvęs KGB karininkas prieš politikos naujoką, buvusį aktorių komiką, tiesa, kaip ir Putinas, turintį teisininko diplomą. Iki metų pabaigos apsikeisti belaIsviais, įtvirtinti ugnies nutraukimą, patraukti pajėgas nuo fronto linijos ir dar sykį susitikti po keturių mėnesių. Dėl to sutarta, bet esminiai klausimai liko be atsako: kada Ukraina perims pasienio su Rusija kontrolę, kada ir kokioms sąlygoms esant Donecke bus surengti rinkimai?

Tarptautinės antidopingo agentūros WADA vykdomasis komitetas šios savaitės pradžioje, susirinkęs Lozanoje, paskelbė, kad Rusijai 4-erius metus draudžiama dalyvauti svarbiausiose pasaulio sporto varžybose, net ir tokiose kaip Olimpinės žaidynės ar pasaulio čempionatai. Nors Rusijos antidopingo agentūros vadovas pareiškė, kad toks sprendimas buvo lauktas, ir nėra jokios kampanijos prieš Rusiją – tai tikrų tikriausia kova prieš dopingą, todėl RUSADA neskųs šito sprendimo tarptautiniam sporto arbitražui, ir prezidentas Putinas, ir premjeras Medvedevas kalbėjo priešingai – sprendimas turi būti apskųstas. Kita vertus, WADA sprendimu nepatenkinti ir daugelio kitų šalių sportininkai, nes Rusijos atletai vis dėlto galės dalyvauti varžybose tik be savo šalies vėliavos, himno ir kitų skiriamųjų atributų, kaip jau yra buvę. Apie tai kalbamės su švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Pasaulio prekybos organizaciją ištiko giliausia krizė per visus 25-erius gyvavimo metus, dėl to atsakomybė tenka JAV. Ilgą laiką kritiką žarstęs Vašingtonas atsisakė patvirtinti dar dvi prekybos ginčus nagrinėjančio Apeliacinio komiteto teisėjų nominacijas, todėl dabar ginčų sprendimo mechanizmas paralyžiuotas. Sustojus Apeliacinio komiteto veiklai, sustoja ginčų sprendimo sistema, iki šiol užtikrinusi, kad Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės yra taikomos nešališkai. Baiminamasi, kad per šūkiu „Amerika – pirmiausia“ besivadovaujančią Donaldo Trumpo administraciją pasaulinėje prekybos sistemoje įsigalės džiunglių įstatymai, pagal kuriuos laimės ne tiesa, o stipriausias ir didžiausias.

Ved. Nemira Pumprickaitė.