Dalis politinės erdvės stebėtojų mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda nėra toks ryškus lyderis, kokia buvo Dalia Grybauskaitė, jis per ilgai nereikalavo susisiekimo ministro atsakomybės, o kai jau pareikalavo, valdantieji tiesiog nekreipia dėmesio ir atvirai sako, kad Jaroslavas Narkevičius dirbs toliau, nes turi daug užduočių.

Seimo salėje girdėjosi sprendimai, kurių čia pat buvo atsisakoma, mokesčių įstatymai buvo siūlomi vieni, o registruojami kiti. Opozicija užblokavo valdančiųjų norą nuleisti rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 komitetams, bet laukiama naujo mėginimo. Ištikimiausi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partneriai „socdarbiečiai“ Juozą Bernatonį pasiūlė į Konstitucinio Teismo teisėjus, esą buvo dar viena teisininkė – Rimantė Šalaševičiūtė, bet ji atsisakė. Nepamirštas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė nusprendė, kad reikia išbraukti jį iš saugomų asmenų sąrašo, bet tam pasipriešino Vidaus reikalų ministerija, dar daugiau – Valdemaras Tomaševskis pasakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija nepalaikys šitos idėjos. V. Pranckietis – „Savaitėje“.

Rytoj minėsime Tarptautinę antikorupcijos dieną, kuri skirta paskatinti žmones užkirsti kelią korupcijai. Ir koks sutapimas, šios dienos išvakarėse Seimo Antikorupcijos komisija savaip paminėjo kovą su siekiančiais pasipelnyti pareigomis. Šią savaitę Seimo Antikorupcijos komisija sprendė, ar komisijos pirmininko pavaduotoju tinkamas būti asmuo, kuris pats išimties tvarka paprašė Seimo viešbučio, o šeimai priklausantys trys butai sostinėje išnuomoti rinkos kaina. Tačiau Seimo komisijos balsų dauguma nuspręsta, kad toks verslo modelis, kai pats gyveni rinkėjų sąskaita, o butus nuomoji, tinkamas. Jeigu kas ir kaltas, tai skylėti įstatymai, bet tikrai ne Seimo narys. Skubos tvarka sušauktame posėdyje Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Kaminskas nusprendė pasitikrinti, ar po to, kai išaiškėjo, kad politikas turi tris butus Vilniuje, žmona juos nuomoja rinkos kaina, o pats gyvena Seimo viešbutyje ir moka tik komunalinius mokesčius, jis vis dar gali vadovauti Antikorupcijos komisijai.

NATO lyderiai atšventė aljanso 70-metį. Tačiau NATO minėjimo akcentu tapo ne šventiniai tostai, o pasišaipymai iš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir vieši įžeidinėjimai. Baltijos šalims didžiausiu nesusipratimu gali virsti patvirtinti arba ne atnaujinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai. Po susitikimo Vartforde, Lietuvos prezidentas džiaugėsi politiniu sprendimu, kad Turkija nusileido ir neblokuos gynybos planų. Tą pakartojo ir NATO generalinis sekretorius. Tačiau po kelių dienų, Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad nieko panašaus. Turkijos pritarimas planams ir toliau priklauso nuo to, ar aljansas pripažins kurdų kovotojus teroristais ar ne. Tad svarbiausias Baltijos šalių laimėjimas jubiliejiniame NATO susitikime pakibo ant plauko.

Švietimo sistema jau kelis dešimtmečius nesutvarkyta, kaimo mokyklos neefektyvios, trečdalyje Lietuvos mokyklų vis dar veikia jungtinės klasės. Naujausi tarptautiniai švietimo reitingai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečiai – vidutiniokai. Apie švietimo problemas garsiau kalbėti pradėjo ne tik mokytojai, bet ir dėstytojai. Jų nenuramino šią savaitę valdžios rasti papildomi 40 milijonų eurų algoms kelti. Vilniaus universitetas pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją pats sustabdė universiteto veiklą. Tuo metu prezidentūra visus kviečia susėsti prie diskusijų stalo. Mokytojai, dėstytojai vienijasi ir žada nenurimti, kol nebus atsižvelgta į jų reikalavimus.

Pirmalaikiai rinkimai Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį ne tik atneš rinkėjų verdiktą dėl „Brexito“ ir dėl premjero Boriso Johnsono. Jie greičiausiai parodys šalyje nematytą rinkėjų persiskirstymą – dešimtmečius balsavę už leiboristus, darbininkai gali masiškai paremti konservatorius, kuriuos niekino nuo pat Margaret Tečer visuotinės privatizacijos laikų.

Vašingtonas svarsto papildomais šimtaprocentiniais importo muitais apmokestinti dviejų milijardų eurų vertės prancūzų produkciją, jei Paryžius neatšauks vasarą įvesto skaitmeninių paslaugų mokesčio. Prancūzija nesitraukia ir ragina iš esmės reformuoti tarptautinę mokesčių sistemą. Jei tai nebus padaryta, prancūzų keliu gali žengti visa Europos Sąjunga. Šampanas, sūriai, rankinės – šios ir kitos Prancūziją garsinančios prekės gali tapti pirmosiomis naujo prekybos karo tarp Jungtinių Valstijų ir Europos aukomis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.