Sugrįžkime į tarpukarį – lenkiškąjį periodą, kuomet buvęs carinės Rusijos provincijos miestelis negrįstomis gatvėmis pradėjo atsigauti. Apylinkės ūkininkai būrėsi į kooperatyvus. Atsirado pirmosios pramonės įmonės, mokyklos ir net spaustuvė. Prie laidos maršruto jungiasi Breslaujos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Hanna Mazarevič. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Breslaujoje atsirado siaurasis geležinkelis, tarnavęs kariuomenės reikmėms: juo buvo gabenama amunicija ir maisto atsargos. Tarpukariu „siaurukas“ tapo ir pagrindine keleivių susisiekimo priemone.
Traukinukas per Drują, Breslaują, Dūkštą važiuodavo 2 kartus per dieną. Siauruko garvežys buvo pagamintas čekų įmonėje Škoda, o vagonai – užsakyti Švenčionyse. Breslaujoje buvo net 3 geležinkelio stotelės. Įdomu tai, kad vieną žiemą Breslaujoje apsilankė pats Lenkijos Geležinkelių ministras, panorėjęs pasivažinėti vietiniu siauruku. Jiems važiuojant, traukinys nuriedėjo nuo bėgių. Seniūnas pranešė ministrui, kad taip dažnai nutinka. Ir ministras liepė bėgius praplatinti, o geležinkelio pylimą apsodinti gyvatvore, kurią apgrauždavo apylinkės ožkos. Dėl to net buvo kilęs „ožkų karas“.
Kitos nuorodos: