Savaitė. Premjeras nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl neįvykdytų pažadų kelti atlygius: aplinkybės keičiasi

Alytaus gaisro gesinimą, trukusį 10 dienų, vertina dvi komisijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos. Ugniagesius ypač išgąsdino pranešimai, kad apylinkėse melžiamų karvių piene dioksino kiekis 8 kartus viršijo leistiną normą. KTU mokslininkė tikina, kad nėra „sunkios“ šios itin toksinės medžiagos koncentracijos, pavojingi net maži kiekiai. Kurį laiką ugniagesiams buvo aiškinama, kad dioksino tyrimai labai brangūs ir atliekami tik užsienyje. Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad yra nuspręsta iš 324 Alytaus "Ekologistikoje" gaisrą gesinusių ugniagesių atrinkti 30 žmonių rizikos grupę atlikti išsamiems tyrimams Lietuvos, Vokietijos ir Čekijos laboratorijose. Alytaus ugniagesiai mūsų laidai papasakojo, kad sulaukia grasinimų atleisti iš darbo dėl sveikatos. Papasakoję, kokia kaina buvo įveikta ekstremali situacija Alytuje, kalbėti jie sutiko tik anonimiškai.

Ugniagesiai ir kiti statutiniai pareigūnai reikalauja papildomo finansavimo, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Išvydę kitų metų biudžetą, pedagogai vėl žada streikuoti, dėstytojai, mokslo darbuotojai tokios galimybės taip pat visiškai neatmeta. Net ir medikai, kuriems pažadai apie didesnį atlygį pavirto iškreipta melodija, o ministras jau nerodo optimizmo dėl augimo. Visiškai neįtikėtina, bet LVŽS deleguoto Eugenijaus Jovaišos vadovaujamas Švietimo komitetas šią savaitę atmetė biudžeto projektą. Premjeras nelinkęs prisiimti atsakomybės dėl neįvykdytų pažadų kelti atlygius, esą tegu pačios bendruomenės persitvarko, be to, ir aplinkybės labai keičiasi. Tokį patį atsakymą iš Vyriausybės vadovo išgirdo ir verslo organizacijos, priminusios apie pasirašytą nacionalinį susitarimą dėl struktūrinių reformų įgyvendinimo ir įsipareigojimų nedidinti mokesčių naštOs. Valstybės kontrolė tuo metu teigia, kad šešėlyje tebėra milijardas eurų, kiek slepiasi darbo rinkoje – neaišku, nes net neskaičiuojama. Pokalbis su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Istorijos, kuri tęsiasi dešimtmetį, pabaigos pradžia prasidėjo Kaune. Šią savaitę iš Jungtinių Valstijų deportuota Neringa Venckienė, prokurorams įtikinus teismą, suimta dviem mėnesiams. Vos teismas paskelbė sprendimą, prokurorai pranešė, kad byla baigta, vadinasi, ji parengta perduoti teismui. Viešoje erdvėje pasigirdo nuostabos tokiu prokurorų greičiu. Juk sugrąžinti Venckienę į Lietuvą sugebėta tik kone po šešerių metų, pakeliui praganyti esminiai įtarimai, tarp jų vaiko tvirkinimas, nekeliamas klausimas ir dėl jos vaidmens nužudant teisėją Joną Furmanavičių. Tačiau atsiranda ir ginančių, atrodytų, nekokybišką prokurorų darbą. Turbūt dauguma netektume amo, paaiškėjus, kad prokurorai veikia pagal planą: sutrumpėjęs įtarimų sąrašas ekstradicijos prašyme, tai tik bandymas bėglę žūtbūt susigrąžinti į Lietuvą, žinant, kad buvusi teisėja ir Seimo narė nepraleis progos bylą vilkinti ir paversti politine. LRT duomenimis, visos su šia nesibaigiančia istorija susijusios bylos jau keleri metai analizuojamos kaip viena. Taip žingsnis po žingsnio galbūt ateis metas ir naujoms nusikalstamoms veikoms.

Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kad Lenkijos įstatymas dėl teisėjų pensinio amžiaus prieštarauja Europos Sąjungos teisei, gerokai užgožė kitos kaimyninės šalies naujienos. Viena – geroji, lenkų seniai laukta žinia, nuo rytojaus, lapkričio 11-osios, Lenkijos piliečiai gali be vizų vykti į JAV turistinėms ir verslo kelionėms, ne ilgesnėms nei trijų mėnesių. Kita – nuvylusi Donaldo Tusko šalininkus ir niekais verčianti viltis, kad Lenkija sustos krypusi į dešinįjį populizmą – baigęs antrą kadenciją Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste, Tuskas negrįžta į Lenkijos politiką ir nedalyvaus kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Europos Teisingumo teismo sprendimas dėl teisėjų – dar vienas smūgis valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai, dar viena jos pralaimėta byla dėl teisinės sistemos reformos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mėgsta dėmesį ir jam pavyko tapti dėmesio centru po interviu, kurį jis davė žurnalui „The Economist“. „NATO smegenys mirusios, o Europos Sąjunga – and bedugnės krašto“, taip šitame interviu sako Prancūzijos prezidentas. Pasak Macrono, tarp NATO sąjungininkių – JAV ir Europos valstybių – nebeliko jokios strateginių sprendimų koordinacijos. Vokietija, pačios JAV ir kitos NATO narės stojo ginti aljanso svarbOs. Savo ruožtu Rusija sako, kad Macronas kalba „aukso žodžiais“. Pats Prancūzijos prezidentas Europos suverenumą mato pro egzistencinę prizmę – esą nevirtusi savarankiška pasauline galia ES praras savo pačios likimo kontrolę.

Koks svarbus yra NATO šaliai, kuri yra strateginėje vietoje ir, kilus karui, atsidurtų Rusijos kelyje, šią savaitę Vilniuje pasakojo Norvegijos premjerė. Konservatorių premjerės vizitą Norvegija sekė kur kas atidžiau, negu Lietuva, nes žiniasklaidai Osle labai rūpi už šnipinėjimą Rusijoje nuteisto buvusio pasieniečio Frode Bergo likimas, ar pavyks jį išlaisvinti, priklausys nuo įvykių Vilniuje. Apsikeitimas gali būti trišalis - Norvegijos ir Lietuvos piliečius Rusija iškeistų į Vilniuje nuteistą Rusijos saugumo karininką, jei prezidentas Nausėda jam suteiks malonę. Bet premjerė Solberg šios istorijos plačiai komentuoti nelinkusi. O apie Rusiją sako, kad Norvegija nėra naivi, bet net patirdama karingus kaimynės gestus stengiasi su Kremliumi kalbėtis argumentų kalba. Ir grėsmę įžiūri ne tiek tyčinio užpuolimo, kiek to, kad ji taptų kliūtimi Rusijai, jei kiltų platesnis karas, kurio Maskva neįsivaizduoja be operacijų Atlanto vandenyne.

Kai griuvo Berlyno siena, pasaulis šventė demokratijos pergalę. Tuomečio Amerikos prezidento Džordžo Bušo vyresniojo administracija pareiškė – Europa suvienyta ir laisva, prasideda naujos tarptautinės tvarkos era. Šiandien buvęs neteisus pripažįsta ir politologas Francis Fukuyama, prieš 30 metų išgarsėjęs knyga „Istorijos pabaiga“. Praėjus trims dešimtmečiams nuo Berlyną ir pasaulį dalijusios sienos žlugimo, istorija kartojasi ir padėtis atrodo net pavojingesnė nei Šaltojo karo laikais. Karai Artimuosiuose Rytuose, virtinė politinių „žemės drebėjimų“, populizmo pliūpsnis XXI amžių verčia dar labiau įtempta ir pavojinga era, sako politologas. Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas perspėja, kad nauja konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų kelia „kolosalų“ pavojų. Kita vertus, kad „geležinės uždangos“ visai neliktų galvose, reikia daugiau laiko negu ji stovėjo.

Ved. Nemira Pumprickaitė.