Savaitė. Tautos dėmesį ir palaikymą vertinantis Valdas Adamkus: esu laimingas, nes jaučiu, kad dar kažkam reikalingas

Prieš dešimt metų, 2009-ųjų vasarą, perduodamas valstybės vadovo pareigas Daliai Grybauskaitei, prezidentas Valdas Adamkus dėkojo Lietuvos žmonėms už visada lydėjusį dvasinės šilumos jausmą. „Sakau, nuoširdžiai ačiū, ir visam laikui visa širdimi lieku su savo tauta, savo valstybe“, – kalbėjo V. Adamkus. Praėję dešimt metų įrodė, jog prezidentas – tai pareigos, kurios niekada nesibaigia. Per tą dešimtmetį prezidentas V. Adamkus ne kartą buvo iškeliamas kaip neginčijamas politinis ir moralinis autoritetas. Lapkričio 3-oji asmeninė prezidento V. Adamkus šventė ir jis šįvakar LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ svečias.

Po 100 dienų valstybės vadovo poste Gitanas Nausėda prisipažino, kad jau vengia vartoti gerovės valstybės terminą, nors su juo gerovė ir atgimė, kai dar tik būdamas kandidatas į prezidentus kalbėjo apie būtinybę kurti gerovės Lietuvą. Tarsi prezidento sėkmės rinkimuose paskatinti politikai, greičiausiai, tokios pačios sėkmės tikėdamiesi kitų metų Seimo rinkimuose, užsimojo kurti savo gerovę Lietuvoje. Frakcijų, partijų – ir jau esančių ir dar tik kuriamų – pavadinimuose mirga žodis „gerovė“. Apie tai kalba ir Arvydas Juozaitis su Vytautu Kamblevičiumi, ir Naglis Puteikis. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad taip jie tik menkina sąvoką, nes patys nesupranta, kas ta gerovė.

Antra savaitė nesibaigia sujudimas medikų bendruomenėje. Svarstoma medikų darbo aplinka, jų patiriamas stresas, mobingo – sisteminio kolegų elgesio, kurio tikslas pažeminti – paplitimas Lietuvos gydymo įstaigose. Medikų sąjūdžio atliktoje apklausoje dalyvavę per 1200 medikų prisipažino, kad daugiau nei 77 procentai yra patyrę mobingą ir 80 procentų mano, kad nėra galimybių apie tai pranešti. Būtent mobingas – žeminimo kultūra labiausiai juos žeidžia darbe, prisipažino medikai ir tik tada įvardijo atlyginimus ir didelius krūvius. Pasirodo, tokia tikrovė egzistuoja jau seniai, bet kad iškiltų į viešumą ir būtų įvardyta kaip labai didelė problema, turėjo įvykti nepataisoma nelaimė – savižudybė. Prabilti medikus paskatino jauno respublikinės universitetinės ligoninės traumatologo savižudybė spalio 19 dieną. Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius Eugenijus Laurinaitis laidoje „Savaitė“ apie medikų patiriamus sunkumus darbe kalbasi su Nemira Pumprickaite.

Po to, kai šiemet įsigaliojo naujasis Sporto įstatymas, sporto politika perėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinion, Kūno kultūros departamentas likviduotas, o drauge su juo ir galiojusi sporto rėmimo tvarka. Nevyriausybinėms sporto organizacijoms finansuoti įsteigtas Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja ŠMSM ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Fondo lėšas sudaro 2 procentai nuo alkoholio ir tabako gaminių akcizo, šį skaičių per dvejus metus ketinama padidinti iki 3 procentų. Tad sporto rėmimui skirtų pinigų turėtų daugėti: šiemet išdalyta 13 milijonų 600 tūkstančių, o 2021 metais planuojama sukaupti beveik 21 milijoną eurų.

Tūkstančiai monetų, kurios buvo nukaldintos spalio 31 dienai atminti, bus išlydytos ar perdirbtos, per patį Helovino įkarštį turėjęs įvykti „Brexito“ košmaras atidėtas. Europos Sąjunga Didžiajai Britanijai davė dar 90 dienų pasiekti, kad pasitraukimas nebūtų chaotiškas. Tačiau ne veltui sakoma – kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. Borisui Johnsonui pavyko pasiekti parlamento pritarimą rengti pirmalaikius rinkimus. Tradicijų besilaikantys britai pabrėžia, kad tai bus pirmi po 1923 metų gruodžio mėnesį rengiami rinkimai, o Kalėdų švenčių laikas tam ne pats tinkamiausias. Įsibėgėjant rinkimų kampanijai ir kiti veiksniai verčia abejoti, ar jie padės įveikti aklavietę, kai karalystės politikai ir visuomenė „įkaitę“ ir susiskaldę kaip niekada.

Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmai šią savaitę pritarė rezoliucijai dėl prezidento Donaldo Trumpo apkaltos. „Tai didžiausia Amerikos istorijoje raganų medžioklė“ – nieko nelaukdamas, kaip jam įprasta, „Twitter“ tinkle sureagavo Trumpas. Bet tai nereiškia balsavimo dėl apkaltos, jei iki to būtų prieita. Atverstas tik naujas proceso puslapis, tyrimas dėl apkaltos bus atviresnis, nes iki tol buvę uždari, klausymai ant Kapitolijaus kalvos taps vieši.

Mažiausiai 25 tūkstančiai hektarų išdegusio ploto ir tai ne pabaiga. Tokia Kalifornijos šiandiena. Tūkstančiai žmonių evakuota, sudegė šimtai namų, milijonai liko be elektros. Šiais metais gaisrų itin daug, ir jie labai pavojingi dėl labai stiprių vėjų, kokių valstijoje nebuvo kelerius metus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.