Gaisras Alytuje, šėlęs 10 dienų, pagaliau užgesintas. Laukia ne mažiau sunkus metas, kai teks išvežti iš gaisravietės visus degėsius. Neabejotinai bus ieškoma priežasčių, kodėl gaisras kilo, kas išdavė leidimus saugoti padangas, kas neprižiūrėjo, kaip saugoma, kaip buvo pasirengta ekstremaliajai situacijai, kuri ir ištiko. Vos antrą mėnesį dirbanti vidaus reikalų ministrė prisipažįsta, kad jos vadovaujama ministerija turėjo kontroliuoti savivaldybių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, bet planai tik popieriuose – pasenę, net kai kurie kontaktai toli nuo tikrovės.

Pirmąkart, kai buvo balsuojama dėl jo išlikimo Seimo pirmininko poste, Viktoras Pranckietis prilygino save Amerikos prezidentui Johnui Kennedy, citavo jo žodžius. Laukdamas antrojo balsavimo, buvo santūresnis, sakė: „žmogiškai jaudinuosi“. Abu balsavimai jam buvo sėkmingi, bet liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė: „Bijau, kad Pranckietis pasijaus esąs mums priimtinas ir mūsų vertinamas.“ Ir patikslino, kad nelaiko jo rimtu Seimo pirmininku, todėl balsavo ne už jį, o prieš Ramūną Karbauskį. Taigi, opozicijos akimis, šis Seimo pirmininkas nėra geriausias pasirinkimas.

Biudžetas kiekvienais metais yra didžiausių diskusijų objektas, negana to, šiemet jis į Seimą atkeliavo per patį Ramūno Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio karo piką – tą pačią dieną, kai buvo balsuojama dėl Seimo pirmininko. Biudžetas buvo sutiktas ganėtinai priešiškai. Iš Vyriausybės pasiūlytų mokesčių, kurie turėjo padengti išlaidų eilutes, ne kažin kas ir liko. Bankų mokestis net nesvarstytas, nekilnojamojo turto mokestis ir automobilių taršos mokestis grąžinti tobulinti. Apie kitų metų biudžetą – finansų ministras Vilius Šapoka.

Šią savaitę Bendruomenių rūmai iš esmės pritarė „Brexito“ įstatymui, bet nesutiko jo ratifikuoti per tris dienas. Įstatymui „pakibus“, Borisas Johnsonas aklavietę bando įveikti inicijuodamas pirmalaikius rinkimus, bet tai nėra paprasta – reikia dviejų trečdalių parlamentarų balsų. Lemtingas balsavimas Bendruomenių rūmuose planuojamas pirmadienį. Europos Sąjunga taip pat neskuba atsakyti, kuriam laikui pratęs „Brexito“ terminą, kurio galutinė data kitą savaitę – spalio 31-oji. Tai būtų jau trečias pratęsimas, bet šis turės lemiamos įtakos Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ateičiai.

Šio ryto žinia apie sunaikintą grupuotės „Islamo valstybė“ lyderį ne tik tapo Donaldo Trumpo triumfu, bet ir parodė, kad Amerika iš Sirijos nesitraukia, net kai prezidentas pareiškia, kad dabar tegu kiti kariauja už krauju persunktus smėlynus. Operacija pačioje Turkijos ir Rusijos bazės pašonėje dar parodė, kas tik kalba apie kovą su islamistais, o kas – veikia. Bet Amerikos atsitraukimo nuotaikos vis vien džiugina Rusiją: ji skelbia pergalę kur kas menkesnėmis išlaidomis ir džiaugiasi tapusi nepamainoma veikėja regione. Jo konfliktuose Vladimiras Putinas išsaugojo gerus santykius su abiem pusėmis – Iranu ir Saudo Arabija, Izraeliu ir palestiniečiais. O antradienį Sočyje parodė, kad gali sutarti su Turkija, nesupykdęs Sirijos.

Likus porai savaičių iki Ispanijos parlamento rinkimų, šalis ginčijasi ne tik dėl padėties Katalonijoje, bet ir dėl praeities vaiduoklių. Vieniems nuožmus diktatorius, kitiems bažnyčios gynėjas Francisco Franco didingame mauzoliejuje – Kritusiųjų slėnyje, palaidotas prieš 4 dešimtmečius. Greta trisdešimties tūkstančių šalies pilietinio karo kovotojų ir aukų. Socialistų Vyriausybei šią savaitę galiausiai įvykdžius pažadą ir iškėlus diktatoriaus palaikus, oponentai premjerą apkaltino rinkėjų viliojimu numirėliais. F. Franco režimo aukos tikisi, kad autokrato perlaidojimas leis pradėti dešimtmečiais visuomenėje nutylėtas diskusijas – dėl diktatoriaus režimo nusikaltimų ir dėl dešimčių tūkstančių ispanų, vis dar laikomų dingusiais per pilietinį karą ir po jo sekusią diktatūrą.

Penkių šimtų metų nuo Leonardo da Vinčio mirties nepakako įminti gausių jo kūrybos paslapčių. Nuo slėpiningos Monos Lizos šypsenos iki to, kas įsigijo brangiausią istorijoje užpernai parduotą paveikslą – viskas tarsi paskendę švelnioje migloje, kuri persmelkusi visą meistro tapybą. Italijos renesanso genijaus mirties jubiliejui skirta paroda Luvre, didžiausia istorijoje, tiesa, kaip tik siekia pateikti kuo platesnį vaizdą ir paslaptis atskleisti. Bet ir ją lydi politika. Dėl garsiausio piešinio „Vitruvijaus žmogaus“ paskolinimo sprendė Italijos teismas. O kraštutinių dešiniųjų ministrai Romoje, kurie ir šiaip ginčijosi su liberaliuoju Prancūzijos prezidentu dėl imigracijos, bandė aiškintis, kam priklauso menininkas, kurį globojo ir Medičiai, Sforcos bei kardinolas Bordžija, bet ir Prancūzijos karalius Pranciškus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.