Ar žinote, kad tostas „už mūsų povandeninį laivyną“ turi pagrindą? Tiesa, gydytojo kretingiškio Jono Velžo dar sovietmečiu sukonstruota povandeninė valtis nenoriai plaukia, o leidžiama į dugną ne nyra, bet skęsta, tačiau tai laikina. Baltijos dugną entuziastai tikisi apžvelgti pro iliuminatorių jau pavasarį. O Gintautas Pyragas ne tik žvalgosi po Vištyčio dugną pro batiskafo langą – dar ir šiukšles išorine ranka surenka. Aparatą vyras pasidarė pats už, anuomet, 3000 litų. Norite pamatyti?

Prieš Vėlinės, Visų šventųjų dieną, pasidomėkime Kalvarijų tradicija mūsų krašte. Kaip jos atsirado? Kas sudaro kryžiaus kelią. Ką privalo atlikti doras katalikas norėdamas gauti atlaidų? Kodėl į stacijas pilama žemės iš Jeruzalės, o tekantis upelis būtinai – Cedronas? Kaip atsirado Vilniaus, Veprių, Beržoro, Žemaičių Kalvarijos? Ką simbolizuoja taip vadinamos „Partizanų kalvarijos“ įsteigtos mons. Alfonso Svarinsko gimtinėje?

Ar kada girdėjote kaip populiari daina „Europos vidury“ skamba esperantiškai? Ši kalba dainos atlikėjai Jogailei – beveik gimtoji, mat mama lietuvaitė ir tėtis – pietų korėjietis abu esperantininkai ir bendrauja šia kalba, beje gimusia Lietuvoje, na gal ne visiškai – Liudvikas Zamenhofas baigė savo vadovėlį gydytojaudamas Veisėjuose, štai išleistas jis buvo Kaune Liudviko uošvio lėšomis. Kiek žmonių pasaulyje šneka šia kalba? Kada buvo jos „aukso amžius“? Kodėl esperantininkus negailestingai naikino ir Stalinas, ir Hitleris? Ved. Saulius Pilinkus.