Savaitė. Laisvės partija: garantuojame – kitais metais būsime Seime

Išrinktasis prezidentas bus inauguruotas liepos 12-ąją. Apie prezidento inauguracijas nuo Antano Smetonos laikų. Ingrida Šimonytė netapo prezidente, bet pasirodė esanti ryški ir talentinga lyderė. Kur gali pasisukti jos politinė karjera? Europos Parlamente daugumą išlaikė proeuropietiškos jėgos, bet prasideda postų dalybos, kuriose – įtampa tarp didžiųjų valstybių, partijų ir institucijų. Kamščiai į Everestą, oro trūkumas ir šlaitai, nusėti šiukšlėmis bei kūnais.

Plačiau: išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 12-ąją bus inauguruotas. Šios iškilmės rengiamos nuo 1919 metų, kai šalies vadovu tapo Antanas Smetona. Inauguracijų mūsų šalies istorijoje buvo ir kuklių, ir pompastiškų. Vienos prabangiausių – prezidento Rolando Pakso, 2003 m. jos atsiėjo per 300 tūkst. litų, tai yra apie 90 tūkst. eurų. Prezidento rinkimuose dalyvavo beveik 54 procentai rinkėjų, iš jų daugiau nei 65,5 proc. rinkosi Gitaną Nausėdą, o Ingridą Šimonytę perpus mažiau – 33 proc. Tai reiškia, prezidentas išrinktas maždaug trečdalio rinkimų sąrašuose esančių balsais. Ingridos Šimonytės vardas buvo minimas ir kalbant apie naują Laisvės partiją, kurios kūrėjais tapo Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Kai kurie politikai tikino, kad Ingrida Šimonytė galėtų ateityje tapti šios partijos lydere. Tačiau Laisvės partija oficialiai įkurta vakar ir jos vadove išrinkta Aušrinė Armonaitė, kuri „Savaitėje“ šįvakar. Nors kraštutiniai dešinieji po Europos Parlamento rinkimų džiūgavo, analitikai tvirtina, kad Europos Parlamente jų balsas paskęs. Austrija bene pirmoji Europoje pasuko keliu, kuriuo dabar eina Senasis žemynas. Vis stipresnes pozicijas įgaunančių „žaliųjų“ remiamas politikas 2017 m. pradžioje tapo federaliniu prezidentu, kraštutinė Laisvės partija iš politikos paraščių pateko į valdančiąją koaliciją ir netruko įrodyti – neverta eiti su velniu obuoliauti. Austrijos įmonė yra tarp 5 Europos įmonių, kurios finansuoja Rusijos ir Vokietijos projektą – dujotiekį „Nord Stream 2“, kurį kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Danija, taip pat ir Ukraina laiko politiniu Rusijos projektu, skaldančiu Europos vienybę ir kenkiančiu Ukrainai, tačiau, regis, nebėra kliūčių rusiškoms dujoms tekėti į Europą prieštaringu dujotiekiu „Nord Stream 2“. Kita tema: dar niekada Europos Parlamente nebuvo tiek daug žaliųjų – 69 mandatai. Jų sėkmę pranašavo rinkimų išvakarėse įvairiose pasaulio miestuose nuvilniję vaikų protestai, vedami Gretos Thunberg, reikalaujantys politinėmis priemonėmis keisti žmogaus santykį su gamta. Vienu iš to santykio simbolių gegužės pabaigoje tapo Everesto, ant kurio pilna žmonių, vaizdai. Dėl kamščių per šių metų trumputį laipiojimo sezoną aukščiausioje pasaulio viršukalnėje žuvo bent dešimt žmonių. Be to, Nepalo aplinkosaugininkai sraigtasparniais iškuopė dešimt tonų kalnų turistų paliktų šiukšlių. Tarptautinė alpinistų federacija paskelbė pareiškimą, kviečiantį saugoti vis trapesne tampančią Everesto aplinką. Ved. Nemira Pumprickaitė.