Nepriklausomybės kovų metu – kas antras kareivis buvo beraštis
Iš Kauno su architektūros specialistais laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į tarpukario Vilnių – ieškoti minėto funkcionalizmo. Pradėsime nuo švietimo. „Bendras vidurkis Lenkijoje ir Lietuvoje neraštingų žmonių apie 1923 metus buvo beveik vienodas – 33 procentai. Skirtingai nuo Lietuvos, Lenkijos kariuomenėje kas antras kareivis Nepriklausomybės kovų metu buvo beraštis – kariai buvo mokomi ne tik šaudyti, bet ir skaityti. Kita bėda, kad Rusijoje nebuvo sukurta švietimo infrastruktūra, tad paveldėti iš imperijos nebuvo ko. Masinis švietimas buvo pradėtas vokiečių okupacinės valdžios, kuri visur prikūrė mokyklų, tačiau kokio jos lygio buvo tada - neaišku. Valstiečių vaikus sukvietę pedagogai aiškino jiems apie daržininkystę. Bet vis tiek tai buvo tam tikra mokslo pradžia“, – teigia VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.