Tautinė sudėtis krašte buvo labai plati ir įvairi. Lenkai teigia, kad lietuvių būta vos 6-8 procentai. Tačiau lietuviai ir istorikai tikina, kad jų Vilniaus krašte buvo apie 25 procentus. Visa įvairovė gavosi iš to, kad rusai nežinojo ir niekur nežymėjo tautybių“ – teigia doc. dr. Kastytis Antanaitis.
Vilnius po Pirmojo pasaulinio karo tapo tranzitine sankryža iš Minsko į Karaliaučių ir iš Maskvos bei Sankt Peterburgo į Varšuvą. Vėliau – iš Lenkijos į Rygą. „Vilnius panašus į Varšuvą ir į kitus vidurio ir rytų Lenkijos miestus. Kaip pavyzdžiui, Vilniaus barokas, kuris unikalus visoje centrinėje Europoje, taip pat ir Vilniaus Katedra, lenkų istorikų vertinami kaip geriausi istorinio klasicizmo pavyzdžiai“ – teigia technikos mokslų architektūros habilituotas daktaras, Gdansko dailės universiteto dėstytojas Michał Pszczółkowski.
Kitos nuorodos: