Ne paslaptis, kad Petras Cvirka – kontraversiškai vertinamas poetas. Jis nuo ankstyvos jaunystės buvo aistringas komunistas, o savo mokyklinio bendrabučio kambaryje vietoje ant sienos kabėjusio Vyčio pasikabino kūjį ir pjautuvą. Tad ar teisinga Petro Cvirkos paminklą palikti Vilniaus centre, kur susikerta keturios, bene aktyviausios sostinės gatvės? Juolab, yra teigiančių, kad šis paminklas 1960 metais buvo pastatytas ne Cvirkos literatūriniam talentui pagerbti, o žmonėms priminti apie jo nuopelnus okupacinei valdžiai. Tačiau laidos „Lietuva mūsų lūpose“ siužetas parodys, kad yra intelektualų, manančių priešingai.