Kalbininkas Antanas Smetona įsitikinęs, kad keiksmažodžių nėra ko bijoti, o keikiamės mes kiek vienas. Nieko nuostabaus, juk amžinai sektis negali. Tačiau iš kur ateina lietuviški keiksmažodžiai ir kodėl jie toki „švelnūs“? Ir kodėl lietuviai labiau linkę keiktis slaviškai, ne lietuviškai?
Kitos nuorodos: