Kaunas. Šalia Rotušės aikštės - didingi rūmai, pastatyti 18 a. vietoje čia buvusių trijų pastatų. Manoma, pietinis sklypas priklausęs Kristinai Vundramienei, vidurinysis - Oginskiams, o šiaurinis - vienuoliams kamanduliams. Vėliau valda tapo LDK kanclerio Kristupio Paco nuosavybe, po to ją įsigijo Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Apie čia buvusias miestelėnų pocesijas byloja iki šių dienų išlikę akmens mūro rūsiai. Pradžioje centre rūmų buvo įvažiavimas į kiemą, kuriame buvo pagalbinių statinių – arklidė, vežiminė, oficina, svirnas. 18 a. pabaigoje pastatas perstatytas, įrengtas klasicistinis įėjimas. 1909 m. rūmus įsigija poetas ir kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, iš Peterburgo sugrįžęs į Lietuvą. Rūmuose Maironis gyveno antrame aukšte. Su langais į Rytus, į Rotušę, buvo įrengti reprezentaciniai salonai. Iš oficialių primėmimų kambarių per dvivėres duris poetas ir dvasininkas patekdavo į privačias erdves: biblioteką, miegamąjį ir valgomąjį. Šiandien Maironio gyvenamieji kambariai vėl švyti spalvomis, paskutinį kartą atnaujinti prieš keletą metų. Tačiau didieji restauravimo darbai pradėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Sovietmečiu buvo įrengtos skurdžios ekspozicijos, dekoro nelikę. Šiandien atkurti tarpukario ornamentai. Išliko rūmų autentiškos krosnys, sovietmečiu buvo nugriauta tik viena ir ta atkurta. Įdomus interjero akcentas - medinės grindys, išdažytos imituojant parketą. Kambariuose išlikusios arkinės nišos bei į sienas įleistos spintos, dar nuo senųjų rūmų laikų. Maironio lietuvių literatūros muziejus taip pat įgyvendino poeto ir kunigo svajonę - įrengė mansardą. Muziejininkai ir ilgametė vadovė Aldona Ruseckaitė džiaugiasi, kad išsipildė kelių dešimtmečių pastangos sutvarkyti senuosius rūmus, Maironio gyvenamąsias erdves ir įrengti modernų muziejų.