2018 metų gruodžio 28 d.1. Vitoldas Dzetlauskas ieško brolio Jurijaus. 2. Vida Jokumaitienė (Airija) ieško draugės Luanos Runienės. Paskutinį šių metų penktadienį – istorijos apie neblėstančią viltį, galingą, regis jokiai sveikai logikai, nepavaldų atkaklumą bei tikėjimą. Tikėjimą, kad žmogus, negali imti ir išnykti be pėdsakų.Prieš dvidešimt dvejus metus, Trakų rajone, prie Ilgų ežero dingo vienas jaunas vyras. Kaimynų liudijimu išplaukė vandens dviračiu nusipirkti žuvies ir negrįžo. Tiesiog išnyko, tarsi prasmego skradžiai žemę. Dingusiojo artimųjų spaudžiami policijos pareigūnai tik beviltiškai skėsčiojo rankomis – suprask, jei jau dingo, greičiausiai nuskendo, ieškok neieškojęs. O po kurio laiko, taip ir neradus kūno, ikiteismInis tyrImas buvo nutrauktas. Regis, visi turėjo susitaikyti su nežinia, su netektimi.Visi, išskyrus dingusiojo brolį Vitoldą. Nepaliaujamai tikėjusį, kad nei žemė, nei ežero plynės negali pasiglemžti kūno be jokios žymės. Jei jos nėra, vadinasi ne ten ieškai.Kita šio vakaro istorija – apie laiko išbandytą draugystę. Kažkada, maždaug prieš trisdešimt metų Lietuvoje, Šilutėje kaiminystėje gyveno dvi šeimos. Draugavo tarpusavy, svečiavosi vieni pas kitus, o ypač suartėjo dvi tose šeimose gyvenančios mergaitės, anuomet gerokai vyresnė, jau panelė Vida ir dar nė neįžengusi į paauglystę Luana. Ir tie šilti draugystės prisiminimai niekur nedingo nei vienos iš jų šeimai išsikėlus į kitą miestą, nei, matyt, lig šiol, nuo tų dienų praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų. Antraip nebūtume sulaukę jau senokai Airijoje gyvenančios Vidos prašymo surasti jos jaunystės dienų Lietuvoje draugę, kadaise tamsių akių mažylę Luaną.Nacionalinė paieškų tarnyba, penktadienį, 18.30 val.