Socialinių tinklų bendruomenė ūžia nuo žurnalisto ir apžvalgininko Andriaus Užkalnio pasireiškimų. Jis kritikuoja aštriai, kandžiai ir negailestingai. Panašių vertinimų sulaukia ir pats. Tačiau pastaruoju metu Andrius keičiasi. „Jei būsi tik marginalinis personažas, geriausiu atveju galėsi tik krikštynas ar vestuves vesti už pavalgymą. Aš to nenoriu. Noriu, kad žmones skaitytų mano knygas, domėtųsi mano patirtimi, pasakojimais, o ne leksika ir raiškos būdais“, - prisipažįsta Andrius. Daug keliaujantis vyras savo gyvenimą, regis, laiko visiems atvirą. Tačiau kaip yra iš tiesų? Koks gyvenimo personažas yra Andrius Užkalnis, prieš save gerokai nuteikęs emigrantus ir supermamytes? Kas slypi už kandaus žodžio ir ironija persmelkto personažo? Mainų programos „Erasmus“ ambasadorė Lietuvoje Vilma Leonavičienė vienija pasaulio užsieniečius, norinčius išmokti lietuvių kalbos. Prieš daugiau nei penkiolika metų ji pradėjo mokyti Čečėnijos pabėgėlius. „Įėjau į auditoriją, pasisveikinau, niekas nereaguoja“, - pradžią prisimena Vilma. Kas paskatino lituanistę imtis kitakalbių lavinimo ir kokios aistros verda tarp karšto temperamento studentų, vadinamų Lietuvos ambasadoriais tolimiausiose šalyse? „Reikia praalkti ir pašalti. Ir negali vien tortų valgyti pirtyje“, - tiesiai rėžia populiarus aktorius Giedrius Savickas, iš esmės keičiantis savo gyvenseną. Lepinamas žiūrovų dėmesio, bet neišlepęs jis šiandien mieliau leidžia laiką vienumoje nei bohemiškoje aplinkoje. Prieš kelerius triukšmingą Vilnių Giedrius išsikeitė į sodybą prie Neries, ten susikūrė savo rojų. Tik šį rudenį jau grįžta, mat jo laukia vestuvės. Kokius kelius, piligriminius ir pasaulietiškus, nuėjo Giedrius, ieškodamas savo kaitos ir gyvenimo prasmės?