Po vasaros pertraukos prasideda pamokos Italijos lituanistinėse mokyklose. Šį rudenį Virtuali ir kontaktinė lituanistinė Italijos mokykla (VKLIM) pasitinka ne tik su atnaujintomis nuotolinėmis programomis, bet ir su reikšminga gyvų susitikimų plėtra: po kelerių metų pertraukos atgimsta kontaktiniai užsiėmimai Toskanoje, o šalia Paduvos duris atveria pirmoji lituanistinė mokykla Veneto regione.
Italijos lietuvių naujienų portalui mokyklos bei naujųjų filialų vadovės papasakojo apie artėjančio sezono naujoves, asmeninę motyvaciją, mokyklų steigimo užkulisius bei naujas galimybes ne tik vaikams, bet ir jų tėvams ar kitakalbiams šeimos nariams.
Naujos mokyklos ir pamokos suaugusiesiems
Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) ištakos siekia 2020-uosius, kai pandemijos iššūkių akivaizdoje bendram tikslui susijungė Turino „Pasakų namai“, Florencijos „Toskaniukai“, Romos „Bitutė“ bei Veneto regiono lietuvių bendruomenė. Tais pačiais metais šis projektas pelnė „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje“. Šiandien VKLIM yra išaugusi į visą Italiją ir už jos ribų besidriekiantį lituanistinio švietimo tinklą, vienijantį daugiau nei 150 vaikų bei jaunuolių nuo 2 iki 18 metų, 16 pedagoginį išsilavinimą turinčių mokytojų, IT specialistę bei 3 mokyklos padėjėjus.
Virtualios „Zoom“ pamokos leidžia pasiekti atokesniuose Italijos kampeliuose ir kitose šalyse gyvenančius mažuosius lietuvius, o gyvi susitikimai rengiami Turine, Genujoje, Milane, Romoje, Ozzano dell’Emilia (Bolonija), o nuo spalio vidurio – ir Florencijoje bei Kadonegėje (Veneto regionas).
VKLIM bendraįkūrėjė ir vadovė Aurelija Orlova pasakoja, kad šių mokslo metų išskirtinumas – ne tik du nauji filialai kontaktinėms pamokoms, bet ir galimybė į lituanistinę veiklą įtraukti visus šeimos narius.
„Nepaprastai džiugina tai, kad šalia nuotolinių pamokų sėkmingai plečiame ir gyvų susitikimų geografiją: šalia jau veikiančių grupių Turine, Genujoje, Milane, Romoje bei Bolonijos apylinkėse, šį rudenį atgimsta pamokos Toskanoje ir startuoja visiškai naujas filialas Veneto regione. Pasitikdami šį rudenį, parengėme itin visapusišką programą, todėl šiandien užsiėmimus pas mus gali rinktis beveik visa šeima – turime kursus vaikams, tėveliams lietuviams ir tėveliams kitataučiams“, – sako mokyklos vadovė.
Pasak jos, didelis dėmesys šį rudenį skiriamas amžiaus grupių įvairovei ir šiuolaikiniams jaunimo poreikiams. Vaikams siūlomi užsiėmimai nuo pačių mažiausių grupių „Tariu, žaidžiu, dainuoju“, „Lietuvių kalba su menais ir tradicijomis“ iki mokyklinukams skirtų „Įdomiosios Lietuvos istorijos“, kalbėjimo lavinimo ir vaikų literatūros pamokų.
Dar viena šio sezono naujovė – po bandomosios dviejų mėnesių programos pavasarį grįžtantis Žurnalistikos ir komunikacijos įgūdžių kursas 12–18 m. jaunimui, kurį veda profesionali žurnalistė. Šis kursas padės paaugliams ne tik tobulinti lietuvių kalbą, bet ir įgyti praktinių žiniasklaidos, teksto kūrimo bei viešojo kalbėjimo pagrindų. A. Orlova pasakoja ir apie kitas šio sezono naujoves, skirtas suaugusiems šeimos nariams.
„Mūsų lietuviakalbiams suaugusiesiems bei jaunimui nuo 13 metų pristatome nuotolinius kūrybinius užsiėmimus, skirtus pažinti lietuvišką tradicinį meną. Šiuose užsiėmimuose dekoruosime medinę skrynelę, gilinsimės į tradicinius skrynių ornamentus bei Gyvybės medžio simboliką. Šią programą organizuojame bendradarbiaudami su Panevėžio užklasiniu centru „Robolabo“ (įsikūrusiu „Minties“ gimnazijoje), o užsiėmimus ves „Robolabo“ STEAM mokytoja Rita Tėvainienė kartu su projekto organizatoriais. Pavasarį planuojame ir baigiamąjį gyvą susitikimą Turine arba Milane.
Taip pat rengiame ir specialius lietuvių kalbos kursus suaugusiesiems (italams bei kitataučiams), kuriuos ves mokytoja Lina. Kursai pritaikyti tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems, o prireikus bus organizuojama ir grupė anglų kalba. Taigi mokykloje veiklos randa visi šeimos nariai“, – džiaugiasi Pjemonto lietuvių bendruomenei vadovaujanti A. Orlova.
„Toskaniukai“ atgimsta
Ypatinga šio rudens naujiena – po maždaug šešerių metų pertraukos atgimstantis kontaktinis filialas Florencijoje. Jam vadovaus Toskanos lietuvė Eglė Puidokaitė, kuri gyvus užsiėmimus ves kartu su mokytoja Aiste.
Prisiimti šią atsakomybę E. Puidokaitė nusprendė dėl noro atkurti bendruomenės židinį ir padėti kitiems tėvams, kasdien balansuojantiems tarp darbų bei šeimos reikalų. Šis žingsnis jai svarbus ir asmeniškai.
„Sprendimas prisiimti šią atsakomybę nebuvo sunkus – tai labiau natūralus noras atkurti „Toskaniukus“. Labai gerai žinau, ką reiškia suktis kasdienybės verpete, derinant darbus ir šeimos tvarkaraščius. Šiandien daugeliui tėvų tai yra tikrai didžiulis iššūkis, todėl tiesiog supratau, kad kažkas turi žengti tą pirmąjį žingsnį. Manau, tai nuostabi galimybė išmokti kažko visiškai naujo, atrasti neatrastas savo puses ir kartu puiki proga tobulinti organizacinius įgūdžius. Mokykla, mano manymu, yra pati jaukiausia erdvė auginti mūsų bendrystę ir kurti dar tvirtesnius tiltus tarp šeimų.
Šis kelias man yra taip pat asmeniškas. Mano pačios mergaitės, deja, lietuviškai kalba labai nedaug, todėl vidinė motyvacija vėl įpūsti gyvybę mūsų mokyklėlei buvo milžiniška. Nesiekiu, kad mano vadovavimas būtų vadovėlinis ar idealus. Matau save labiau kaip kolektyvo koordinatorę – žmogų, kuris kartu su kitais nuostabiais mokytojais sujungs jėgas, kad sukurtume vaikams tokią aplinką, į kurią jie noriai sugrįžtų“, – pasakoja naujoji mokyklos vadovė.
Būsimą mokyklėlę ji mato kaip vietą, kur svarbiausia bus jaukiai pabūti kartu ir susikurti atstumo nepaisančias draugystes. Pagrindinis siekis – kad lietuvių kalba vaikams taptų artima, natūrali ir sietųsi su džiaugsmu.
„Mano didžiausia svajonė ir vizija – sukurti tokią aplinką, į kurią vaikai norėtų sugrįžti patys, vedami ne pareigos ar tėvelių norų, o smalsumo ir džiaugsmo. Labai norėčiau ir tikrai tikiuosi, kad ši mokykla taptų tokia vieta, kurioje mezgasi ypatingos ir atstumo nepaisančios draugystės. Tai bus ne tik pamokos, ne tik galimybė prisiliesti prie lietuvių kalbos, bet ir gyvas, šiltas bendravimas. Tikiuosi, kad čia užgimę ryšiai lydės vaikus ir už klasės durų, o lietuvių kalba jiems taps jaukia draugystės kalba“, – planais dalijasi pašnekovė.
„Toskaniukai“ atidarymo šventę planuoja spalio 17 dieną. Pamokos vyks kartą per mėnesį Florencijos savivaldybės „BiblioteCaNova Isolotto“ patalpose. Jau parengtas grafikas, leidžiantis tėvams iš anksto susiplanuoti artėjančius savaitgalius. Vadovė žada, kad kūrybinio užsidegimo šiame sezone tikrai netrūks.
„Nors tikslią atidarymo šventės programą dar tik ruošiame ir vis dar deriname detales, vidinis jaudulys ir emocijos jau dabar liejasi per kraštus. Tai bus mūsų atgimimo šventė. Taip pat jau esame parengę pamokų tvarkaraštį, kad tėveliai galėtų kuo geriau susiplanuoti savo laiką. O dėl papildomų susitikimų – manau, viską nuspręsime tiesiog metų eigoje.
Judėsime žingsnis po žingsnio. Kol kas dar anksti atskleisti visus planus iki metų pabaigos, nes norime augti ir kurti pamažu, įsiklausydami į pačių vaikų ir šeimų norus, tačiau pažadu – kūrybinio užsidegimo ir širdies šiame sezone tikrai netrūks!“ – sako E. Puidokaitė.
Veneto „Kamanė“ – dešimtmečius brandinta svajonė
Svarbus įvykis spalio viduryje bus užfiksuotas ir Šiaurės Italijoje – Veneto regiono lietuviai atidarys pirmąją regione lituanistinę mokyklą „Kamanė“. Kaip ir „Toskaniukai“, mokykla veiks kaip VKLIM padalinys, o jos vadovės bei mokytojos pareigas prisiėmė penkerius metus nuotolines pamokas vedanti Aušra Kiuberytė-Basso.
Šio naujo kalbos židinio gimimas – nuoseklaus bendruomeninio darbo ir ilgus metus puoselėtos svajonės rezultatas. Buvusi Veneto lietuvių, o dabar Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė prisimena, kad mintis apie lituanistinę mokyklą kilo iškart įkūrus bendruomenę.
„Įsteigus Veneto bendruomenę 2018 metais, mes iškart pradėjome svajoti, kad būtų gražu turėti savo mokyklėlę“, – prisimena D. Martusevičiūtė.
2019-ųjų birželį Paduvoje, minint bendruomenės pirmąjį gimtadienį ir dar neįkūrus mokyklos, įvyko pirmoji pamoka – geografijos užsiėmimą Veneto lietuvių vaikams vedė tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Italijoje Ričardo Šlepavičiaus žmona, geografijos mokytoja Daiva Šlepavičienė. Tuomet ambasada padovanojo ir lietuviškų knygų rinkinį būsimai mokyklai, kurį D. Martusevičiūtė saugojo iki šiol.
Nors mokyklos tuomet įkurti nepavyko, vaikai neliko nuošalyje. D. Martusevičiūtė pabrėžia, kad švietėjiška veikla mažiesiems vyko per bendruomenės susitikimus.
„Visuose bendruomenės renginiuose skirdavome ypatingą dėmesį vaikams – kad jiems būtų edukacinė programa, užsiėmimai, karpymai. Pavyzdžiui, Aušra per Kalėdas vaikams buvo sukūrusi spektaklį“, – pasakoja D. Martusevičiūtė.
2020 m. įsikūrus VKLIM, Veneto lietuviai iškart prisijungė prie jos veiklos – Veneto bendruomenės narės, mokytojos Kristina Jan Valleri ir kiek vėliau Aušra Kiuberytė-Basso vedė nuotolines pamokas. Jose mokėsi ir Venete gyvenantys vaikai, tačiau noras turėti gyvus susitikimus išliko. Bendradarbiaujant su Cadoneghe (Padovos provincija) savivaldybe, kurioje prieš kelerius metus buvo atidarytas ir Lietuvos vardo parkas, ši idėja tapo realybe.
Mokyklos vadovei Aušrai Kiuberytei-Basso mokyklos atidarymas – taip pat ilgametės svajonės išsipildymas. Mintis apie kontaktines pamokas jos širdyje užgimė daugiau nei prieš dešimtmetį.
„Ši ugnelė manyje žaižaruoja jau kokius 12 metų. Puikiai atsimenu, kai mano sūnui Joriui, kuriam dabar jau 15 metų, tebuvo treji, vaikščiojome parke Paduvoje su bendruomenės nare Kristina Jan Valleri ir kalbėjomės, kaip būtų smagu įkurti mokyklą,“ – prisimena A. Kiuberytė-Basso.
Pastaruosius penkerius metus ji vedė užsiėmimus 2–5 m. vaikams VKLIM nuotolinėse pamokose. Tačiau darbas prie ekrano išryškino gyvo ryšio poreikį.
„Dirbdama virtualioje mokykloje su pačiais mažiausiais vaikais supratau, kad 20–30 minučių prie ekrano man tiesiog neužtenka. Kiekvienam vaikui reikia savo tempo, prisilietimo ir gyvo dėmesio. Todėl pasakiau sau: jeigu ne dabar, tai kada? Jeigu ne aš, tai kas?“ – apie sprendimą vadovauti naujai įkurtai mokyklai kalba mokytoja.
Savo pamokose Aušra žada taikyti žaismingus, įtraukius metodus, kad kalbos mokymasis vaikams teiktų kuo daugiau džiaugsmo.
„Mane visada žavėjo teatras, todėl man labai artima kalbą vaikams perduoti žaismingai, gyvai, per vaidinimus. Mano tikslas – kad pamoka įtrauktų ir suteiktų džiaugsmo, kad vaikas išeitų laimingas ir kitą šeštadienį pats sakytų tėvams: „Taip, važiuojam pas mokytoją!“ – sako Aušra.
Per pirmąją pažintinę pamoką ji planuoja ypatingą susipažinimo žaidimą bendruomenės ryšiui stiprinti.
„Pirmajai pamokai planuoju žaidimą „Voratinklis“. Mėtydami siūlų kamuolį vieni kitiems, kursime vientisą tinklą, kuris simbolizuoja, kad visi esame viena vieninga bendruomenė ir tas siūlas mus jungia“, – pasakoja mokytoja.
Nors pradėti veiklą vienai su skirtingo amžiaus vaikų būriu yra nemažas iššūkis, A. Kiuberytė-Basso jaučia stiprų bendruomenės pirmininkės Ramunės Kupšytės bei kitų mokyklą lankysiančių vaikučių mamų palaikymą.
„Kamanė“ šiuo metu baigia spręsti paskutinius biurokratinius iššūkius, o pirmoji pamoka planuojama spalio 17 d. Pamokos vyks kas trečią šeštadienį, nuo 15.00 iki 17.00 val.
Registracija vyksta iki spalio 15 d.
VKLIM vadovė Aurelija Orlova pabrėžia, kad VKLIM dirba pagal oficialią ŠMSM Lituanistinio švietimo integruotą programą, todėl baigus kursą išduodami valstybiniai pažymėjimai, pripažįstami Lietuvoje.
Registracija vykdoma pildant VKLIM „Google Forms“ anketą kiekvienam vaikui atskirai. Semestro registracijos mokestis Italijos lietuvių bendruomenės (ILB) nariams siekia 10 eurų, kitiems – 20 eurų. Užsiregistravusiems iki spalio 15 d. suteikiamas ŠMSM krepšelis, todėl pats mėnesinis pamokų krepšelis vaikams nieko nekainuoja (0 Eur/mėn.). Taip pat taikomos nuolaidos, jei mokyklą lanko keli tos pačios šeimos vaikai, o finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms sudaromos sąlygos lankyti pamokas be registracijos mokesčio, prisidedant prie organizacinių darbų.
Pasak mokyklos vadovės, VKLIM tvarkaraštis sudarytas taip, kad šeimos galėtų patogiai derinti nuotolines pamokas savaitės dienomis su gyvais susitikimais savaitgaliais.
