Lietuviai emigrantai gausiai jungiasi prie Šaulių sąjungos – Norvegijoje jos grupė jau išaugo iki kuopos dydžio. Ambasada sako, kad jau pradėtos derybos su norvegais, jog lietuviai šauliai galėtų mokytis bendrose treniruotėse.
Šaulių sąjungos padalinys Norvegijoje, kaip sąjungos paramos grupė, įsikūrė 2018 metais. Iš visų diasporų Norvegijos lietuviai išsiskiria kaip viena sparčiausiai augančių bendruomenių, aktyviai pildančių šaulių gretas. Šiemet narių skaičius jau pasiekė kuopos dydį – iš viso iki 70 narių.
Šauliai Norvegijoje aktyviai treniruojasi gamtoje – kopia į kalnus, žygiuoja miškuose, stiprina fizinį pasirengimą ir komandinį ryšį.
Norvegijoje gyvenančių šaulių treniruočių tikslas – gerinti fizinį pasirengimą esant sudėtingoms oro sąlygoms, gilinti topografijos žinias ir, kaip jie sako, stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje.
„Jeigu ne bendrystė, nežinau. Viena tikrai nepasiryžčiau eiti“, – sako Norvegijoje gyvenanti šaulė Daiva Kasparaitė.
Be žygių, organizuojamos ir kitos pratybos, pavyzdžiui, nardymo, daug dėmesio skiriama taktinės medicinos įgūdžių tobulinimui. Vis dėlto, mokytis šaudymo sudėtingiau. Nors norinčiųjų tapti kinetiniais šauliais netrūksta, galimybės treniruotis yra ribotos.
„Galime veikti privačiuose airsofto klubuose, šaudom plastmasinėm kulkelėm. Susirenkam ir galim žaisti tuos karinius žaidimus“, – atskleidžia Norvegijos šaulių vadas Nikolajus Juozeliūnas.
Ieškodami vietos šaudymo treniruotėms, šauliai dažnai vyksta į kaimyninę Švediją, kur poligonai yra platesni, o jų nuoma pigesnė. Vis dėlto ir ten dažniausiai naudojami tik šratasvydžio ginklai.
„Būtų šaunu, jei nereikėtų tik civilinėse struktūrose būti, o galėtume karinėse ir laisvai, ir plačiau įgūdžius lavinti, ypač tie, kurie naujai prisijungę, be jokios karinės patirties“, – sako Norvegijos šaulių ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas Gediminas Balčiūnas.
Tuo metu Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Mažeika tvirtina, kad bus dedamos pastangos, jog Norvegijos šaulių bendruomenė galėtų treniruotis kartu su vietos pajėgomis.
„Per susitikimus su Norvegijos pareigūnais aš tikrai imsiuosi šio klausimo – ar galime tas veiklas pradėti kartu su norvegais. Tai ir šaudymo pratybos, naudojimasis Norvegijos poligonais“, – sako ambasadorius.
Šaulių sąjunga jau yra pasirašiusi susitarimus dėl bendrų treniruočių su panašia organizacija Danijoje, taip pat vyksta derybos su Suomija. Vis dėlto, anot sąjungos vado, tikėtis, kad krizės atveju visi emigrantai prisijungs prie ginkluoto pasipriešinimo, nereikėtų – tačiau jų indėlis gali būti svarbus kitose srityse.
„Jei kažkas nutiktų, reikėtų ir protestus organizuoti, ambasadas saugoti, humanitarinę pagalbą rinkti, evakuacija užsiiminėti“, – vardija Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis.
Patys Norvegijos šauliai sako, kad atėjus kritiniam momentui vykdytų jiems pavestas užduotis, tačiau daugelio jų prioritetas – grįžti į Lietuvą.
„Labiausiai mane motyvuoja, kad, kai pagalvoji, jei mamai reikės slėptis rūsyje nuo rusų, aš sau negalėsiu to atleisti“, – atvirauja šaulys Rytis Šimkus.
„Mes visi grįšim ir ginsim tėvynę“, – sako Karolis Ratkelis.
Kuopos dydį, be Norvegijos, jau yra pasiekę ir Belgijoje gyvenantys lietuviai šauliai. Iš viso prie Šaulių sąjungos yra prisijungę apie 500 emigrantų iš skirtingų šalių. Augant jų skaičiui, svarstoma galimybė ateityje kurti atskirą emigrantų šaulių rinktinę.
