Singapūre gyvenantys tautiečiai turi naują erdvę – čia atidaryta lietuviška vaikų biblioteka. „Ypač jaudinantis momentas buvo, kai į bibliotekos lentynas mažieji skaitovai patys sudėjo iš namų atneštas knygeles“, – sako bibliotekos įkūrimo iniciatorė Aura Taylor. Ji pabrėžia, kad šiuo metu pagrindinis darbas yra suorganizuoti knygų surinkimą Lietuvoje ir jų pristatymą į Singapūrą.
Nuo 2021-ųjų Singapūre gyvenančiai A. Taylor mintis apie lietuvišką biblioteką vaikams kilo iš asmeninio poreikio ir noro, kad dukra mokėtų lietuvių kalbą. Kaip portalui LRT.lt pasakoja tautietė, kaskart nuvykusi į Lietuvą, atgal jų šeima parsiveža pilną lagaminą knygų, tačiau dukra jas greit perskaito ir tuomet pati A. Taylor vėl pasijunta aklavietėje, nes naujų skaitinių lietuvių kalba nėra iš kur gauti.
„Nuo pat dukros gimimo žinojau, jog ji turi mokėti lietuvių kalbą ir turėti lietuvišką identitetą. Noriu, kad pažintų savo šeimos ir šalies istoriją, jaučiu, kad mano pareiga jai tą perduoti. Globaliame pasaulyje tai matau kaip privalumą ir išskirtinumą. Kol vaikas mažas ir arti tavęs, tada dar lengva palaikyti bendravimą sava kalba, tačiau kuo toliau, tuo labiau susiduri su iššūkiais.
Mūsų šeima mišri, namuose ir darbe kalbame angliškai, mokykloje mokoma anglų ir kinų kalbomis. Vaiko pirmoji kalba sparčiai vystosi, pradeda patys skaityti, o mokantis antros ar trečios kalbos labai svarbu turėti ir vidinės motyvacijos. (...) Vaikui augant vis mažėja galimybių ir laiko pabūti lietuviškoje aplinkoje, todėl supratau, kad reikia sukurti aplinką dirbtinai“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Sumanymą A. Taylor brandino keletą metų, tačiau įgyvendinti jo vis nepavykdavo, nes nei lituanistinė mokykla, nei bendruomenė neturi savo patalpų Singapūre. Postūmis įvyko tada, kai Singapūre buvo atidaryta Lietuvos ambasada. Kaip pasakoja pašnekovė, Lietuvos ambasadorius Singapūre Darius Gaidys pasiūlė įkurti biblioteką ambasados patalpose. Tiesa, dėl griežtų apsaugos reikalavimų tai nebuvo pats tinkamiausias variantas vaikų bibliotekai.
„Tuo metu pradėjau aktyviau ieškoti tinkamo sprendimo. Išgirdusi gerų atsiliepimų apie mano rajone įsikūrusią vietos biblioteką, nusprendžiau užsukti ir pasižiūrėti.
Kaip tik tą rytą bibliotekoje sutikau jos įkūrėjas, kurios papasakojo, kaip įkūrė savo bendruomenės biblioteką. Paatviravau, kad taip pat bandau įkurti biblioteką mūsų bendruomenės mažiausiems skaitovams ir jos nedvejodamos pasiūlė mus priglausti“, – pasakoja A. Taylor.
Jau tą pačią savaitę bibliotekoje atsirado pirmoji lietuviškų knygų lentyna, o oficialiai vaikų bibliotekos atidarymas surengtas Vasario 16-ąją.
Kaip sako lietuvė, knygas galima skaityti vietoje arba pasiskolinti ir pabrėžia – tautiečiai šią knygų erdvę pasitiko itin džiaugsmingai.
„Ypač jaudinantis momentas buvo, kai į bibliotekos lentynas mažieji skaitovai patys sudėjo iš namų atneštas knygeles“. (...) Kol kas bibliotekos lentynos pustuštės, šiuo metu vyksta pats didžiausias darbas – knygų surinkimo Lietuvoje ir jų atgabenimo į Singapūrą akcija“, – sako iniciatyvos sumanytoja.
A. Taylor nutarė lietuviškai vaikų bibliotekai suteikti „Knygų salos“ pavadinimą: „Singapūras yra sala, o knygų sala – tai mūsų kalbos sala ir vieta, skirta pasinerti į knygų nuotykius.“
Speciali akcija knygoms surinkti
Knygnešio akciją „Skraidantis lagaminas“ A. Taylor įgyvendina kartu su ambasadoriaus žmona R. Gaidiene. Projektas susideda iš kelių dalių.
„Viena iš jų – sukurti draugystės tiltą tarp vaikų Singapūre ir Lietuvoje. Pakvietėme draugus Lietuvoje, su kuriais mūsų šeimos susitinka per atostogas, padovanoti skaitytas knygeles vaikams Singapūre ir taip prisidėti prie „Knygų salos“ įkūrimo. Šiuo metu jau pora draugų Lietuvoje savo mokyklose organizuoja nedideles 2–3 dėžių knygų surinkimo akcijas.
Kita projekto dalis – šias knygas paskirstyti ir pervežti į Singapūrą – po kelias ar po lagaminą. Knygų pervežimas labai brangus, todėl mes prašome tik kokybiškų ir nepasenusių knygelių, tokių, kurios šiuolaikiniams vaikams būtų įdomios ir padėtų mokytis lietuvių kalbos. Na, o visų keliaujančių į tolimąją Aziją per Singapūrą prašome prisidėti prie kilnaus tikslo – tapti knygnešiais“, – pasakoja pašnekovė.
Nors kol kas bibliotekoje galima rasti tik vaikiškų knygų, iniciatyvos sumanytoja neatmeta, kad ateityje biblioteka galėtų plėstis ir turėti skaitinių lietuvių kalba ir suaugusiems.
„Tai nėra lengvai įgyvendinamas projektas. Tam reikia savanorių, laiko ir lėšų, laikui bėgant – ir daugiau vietos. Vaikiškos knygelės yra būtinybė kalbos mokymui, todėl būtent tam skiriamas pagrindinis dėmesys“, – sako A. Taylor.
„Holland Village Little Library“ yra įsikūrusi Holland Village rajone. Kaip pabrėžia pašnekovė, niekam nenaudojama erdvė pirmajame daugiaaukščio aukšte bendruomenes iniciatyva pavirto bendruomenės centru.
„Čia skamba gitara ir pianinas, žaidžiami stalo žaidimai, vedamos pamokos, sužaliavo sodas, o užklydusieji užburiami iš knygų sklindančia energija. Ypač negirdėtas fenomenas, kad tokiose patalpose įsikuria ekspatų bendruomenė, taip tarsi ištrindama visas matomas ir nematomas sienas tarp vietinių singapūriečių ir čia gyvenančių emigrantų bendruomenių. Lietuviai čia pirmieji“, – komentuoja bibliotekos įkūrėja.
A. Taylor iniciatyva veikia ir virtuali biblioteka, kur bendruomenės nariai galėtų keistis asmeninės bibliotekos knygomis. Be kita ko, kartu su kitomis Singapūre įsikūrusiomis lietuvėmis Brigita Laukevičiūte ir Margarita Repšiene jos atidarė lituanistinę mokyklą „Šnekutis“, kurioje mokosi 18 vaikų nuo 2 iki 8 metų amžiaus.
