Istorijos

2020.09.05 19:52

11 metų emigracijoje praleidęs ir „Eurovizijoje“ išgarsėjęs Pojavis nusprendė sugrįžti: mano, kad vaikai čia gyvens geriau

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.09.05 19:52

„Įgyvendinau tai, apie ką seniai galvojau“, – plačiai šypsodamasis pokalbį pradeda dainininkas Andrius Pojavis. Po 11 metų emigracijoje į Vilnių grįžęs žinomas vyras sako, kad dabar viskas kitaip. Vos tik pradėjęs karjerą jis turėjo tikslą pamatyti pasaulį ir pasinaudoti „Eurovizijoje“ gautu dėmesiu savo kuriamai muzikai, o dabar savo ir šeimos ateitį ketina kurti čia ir tikina, kad sprendimas sugrįžti buvo geriausias.

Tiki ateitimi Lietuvoje

Kartu su iš Italijos kilusia žmona Isabella bei dukrelėmis Alisa ir Amelie Vilniuje įsikūręs dainininkas vardija, kad iki šiol gyveno Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Italijoje, o prieš sukurdamas šeimą buvo emigravęs į Airiją ir Vokietiją. Tokia solidi emigracijos istorija baigėsi vos tik, kaip pats sako, atsirado noras šeimą supažindinti su savo istorija ir kultūra.

„Pastaruosius ketverius metus gyvenome Ispanijoje, o grįžimas į Lietuvą buvo tikrai ilgas procesas. Tai nenutiko per naktį. Esame tarptautinė šeima, todėl vis tiek visada kalbėjome ir apie Lietuvą, grįždavome čia vasaroti ir ryšio su savo gimtine niekada nenutraukiau. Grįždavau ir pagroti, puoselėjau idėją ir norėjau, kad dukros atvyktų į Lietuvą pagyventi ir išmoktų lietuviškai.

Supratau, kad būnant užsienyje ir dėl to, kad namuose nekalbame lietuviškai, bus sudėtinga jas išmokyti lietuvių kalbos. Didelė motyvacija buvo dukrų amžius. Būtent dabar jos dar gali išmokti kitą kalbą, joms įdomu pažinti kitą kultūrą“, – pasakojo LRT.lt pašnekovas.

Andrius sakė, kad jam svarbūs ne materialūs dalykai, o tai, kas dukterims liks atmintyje ir kokioje Lietuvoje jos užaugs. Kadangi šeimoje dažniausiai bendraujama anglų kalba, kuri nėra gimtoji nei jam, nei žmonai, lietuvis panoro, kad Italijoje jau gyvenusi šeima pažintų jo kraštą, ir nuoširdžiai padeda ne tik mokytis kalbos, bet ir pritapti Lietuvos sostinėje.

Jis tiki, kad geriau pažinusios tiek Italiją, tiek Lietuvą mergaitės pačios pasirinks, kurioje šalyje kurti savo ateitį. „Aš tikiu, kad Lietuva yra ta valstybė, kurioje bus gera gyventi. Ispanijoje, jei atvirai, palikome gerą gyvenimą. Ten turėjome jūrą, savo namus ir jau susiformavusį socialinį ratą, o rutina priminė pusiau atostogas. Tačiau ne viskas turi būti lengvai gaunama ir paprasta.

Man atrodo, kad Lietuva per pastaruosius 11 metų labai pasikeitė. Ji tapo tinkama vieta gyventi, auginti vaikus. Noriu prisidėti kuriant mūsų valstybę ir noriu, kad mano vaikai gyventų geriau nei mes“, – atviravo vyras.

Didžiausias iššūkis – biurokratija

Paklaustas, kokie sunkumai laukė Pojavių šeimos nusprendus atsikraustyti į Lietuvą, Andrius atsidūsta. Nors nebuvo lengva išvykti ir palikti gyvenimą svetur, Lietuvoje iššūkiu tapo biurokratija ir dokumentų tvarkymas. Kadangi abi mergaitės turėjo pradėti lankyti mokyklą, o Isabella dirbti, teko ne tik išversti visus reikalingus dokumentus, bet ir gauti leidimus gyventi, dirbti.

„Žmonai buvo sunku. Vis dėlto ji iš Neapolio, Pietų Italijos, kur net žmonių mentalitetas visiškai kitoks. Isabella visuomet dirbo akademinį darbą – naminių gyvūnų psichologe, o dabar įsidarbino švietimo sistemoje. Ji turėjo įveikti nemažai biurokratijos ir iš pradžių, neslėpsiu, jautėsi kiek neramiai. Dabar, kai ji turi darbą ir nuėjome piligriminį kelią aplink Lietuvą, geriau pažindami ir prisijaukindami šalį, daug kas pasikeitė. Man buvo svarbu, kad šeimai mano šalis taptų sava“, – pasakojo dainininkas.

Žmonai radus norimą darbą, grįžus prie akademinės veiklos ir vėl svajojant rašyti knygas, Andrius džiaugiasi, kad toliau gali gyventi iš muzikos. Nuo šešerių dainuojantis vyras sako, kad kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoja, o ir emigracijoje neteko dirbti su muzika nesusijusių darbų. Negana to, jis studijavo – stiprino muzikos žinias.

„Nuo 2012-ųjų bandau išgyventi iš muzikos. Ispanijoje buvo desperatiškų akimirkų, kai norėjau ieškoti kitokio darbo. Nors ir grojau, ir dainavau, niekas manęs per daug nežinojo. Dirbti nebuvo lengva, todėl daug laiko skyriau studijoms.

Lietuviškai dainuodavau ir kitur, bet kai žmogus nesupranta, ką jam nori pasakyti, būna sudėtinga. Per tuos metus sukaupiau repertuarą, įrašiau albumą ir kitomis kalbomis.

Dabar pats galiu prodiusuoti savo dainas. Jau trys yra išleistos. Šį darbą paprastai daro gal 5–6 žmonės, o aš bandau vienas. Stengiuosi muziką suvokti iš visų kampų. Nors planus sujaukė COVID-19, stengiuosi nepasiduoti ir vis koncertuoju, kuriu naujas dainas. Žinau, kad iš meno išgyventi tikrai galima. Žinoma, tik reikia labai daug dirbti“, – kalbėjo praeityje žinomas šalies atlikėjas.

Gavo vertingą pamoką

Dar tik svarstantiesiems, ar verta grįžti į Lietuvą, Andrius sako, kad nors prireiks kantrybės pildant dokumentus ir tvarkant formalius klausimus, galimybė gyventi savo šalyje šalia šeimos atpirks šiuos sunkumus.

„Vertingiausia, ką gavau per visus emigracijos metus, buvo atvirumas ir sąmoningumas. Tapau atviras aplinkai, pasauliui, požiūriams. Įgavau patirties, kuri liks visam gyvenimui. Ir nors sako, kad reikia būti uždaresniems, netikiu tuo. Atvirumas gyvenime duoda daug daugiau.

Galiu visiems pasakyti, kad reikia pažinti kitas kultūras, mokytis kalbų, nes tai suteikia laisvę, bet niekas neatperka to supratimo ir tikrumo, kuris apima tėvynėje“, – įsitikinęs pašnekovas.

Dabar Pojaviai stengiasi susikurti rutiną Vilniuje, mergaitės pradėjo lankyti mokyklą. Penkias kalbas mokančios seserys vis dar jaučiasi keistai, kai su tėvais prireikia kalbėtis lietuviškai, nors su Jurbarke gyvenančiais seneliais jų gimtąja kalba susikalba laisvai. Andrius svarsto, kad šie sunkumai įprasti bene visoms mišrioms šeimoms, ypač kai pradedama kalbėti ne gimtąja, o šalies, kurioje gyvenama, kalba.

Kad ir kaip būtų, 2013 metais „Eurovizijos“ konkurse, kuris vyko Švedijoje, Lietuvai atstovavęs dainininkas nusiteikęs optimistiškai: gyvena kūrybinėmis mintimis, tikisi kuo greičiau grįžti į didžiąją sceną ir stengiasi, kad jo gimtojoje šalyje apsigyvenusios žmona ir dukterys čia susikurtų naujus namus ir naują gyvenimą.