Antradienį Mergelės Marijos ėmimo į dangų – Žolinės šventė. Lenkijos Punsko krašte, kur istoriškai daugiausia gyvena lietuvių tautybės žmonės, iki šiol išlikusi tradicija pinti derlinius vainikus, įpinant religinį, tautinį ir su svarbiausiais įvykiais susijusį simbolį ir taip padėkoti žemei už derlių.
Beveik kiekvienas Punsko krašto kaimas, meno kolektyvai derlinius vainikus pradeda pinti gerokai prieš Žolinę. Pasak pynėjų, norisi, kad vainikas būtų originalus, dailus, susijęs su šių metų derliumi. Vainikuose įkomponuoti tikėjimo elementai, pavyzdžiui kryžiai iš šiaudų, rožiniai, pagaminti iš sėklų.
„O ką įdedam į vainikus? Visą meilę širdies ir savo, tikėjimą, meilę, viltį, įdedam įvairias žolytes, kurias sėjam, kurias renkam laukuose, pakelėse, javus įvairius“, – pasakoja Pristavonių kaimo šeimininkų būrelio narė Teresė Radzevičienė.
„Šiais metais pasirinkom Mariją taikos, norim, kad pasauly būtų taika pagaliau, kad tautos nekovotų“, – teigia Suvalkų „Ančios“ ansamblio narė Onutė Virblienė.
Tradicija pinti ir šventinti vainikus, ne tik žolynus, per Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidus atgaivinta prieš daugiau nei penkis dešimtmečius, kai į Punsko bažnyčią atvyko klebonauti kunigas Ignas Dzirmeika.
„Šitą tradiciją pas mus atvežė ir pasakė – pinkit vainikus, kad būtų gražūs, iš javų, iš varpų, iš šiaudų, kad būtų visų pirma religinis simbolis, paskui tautinis ir kažkas aktualaus“, – sako Punsko etnografinio muziejaus etnografė Nastutė Sidarienė.
Punsko krašte išsaugotos ne tik senosios tradicijos. Per Žolinę suguža tautodailininkai iš Lenkijos ir Lietuvos. Rengti amatininkų mugę sumanyta prieš beveik keturis dešimtmečius ir tai jau tapo tradicija. Mugėje populiarūs medžio, keramikos, lino gaminiai, čia amato galima ir pasimokyti.
„Punske Žolinės man yra labai archaiškos, aš kai pirmą kartą atvažiavau į Punską, tai čia papuoliau kaip į Smetonišką Lietuvą. Viskas kitaip“, – teigia amatininkas iš Kėdainių Arūnas Gaučas.
„Formos, raštai, spalva atitinka mūsų senovę, kaip darydavo senovėje puodžiai, stengiuosi tą palaikyti“, – priduria amatininkas iš Kauno Deividas Jotautis.
Po mišių lietuvių kalba, bažnyčios aikštėje vyksta folkloro festivalis. Pasak vietinių, tai irgi padeda išsaugoti tautiškumą ir puoselėti lietuvybę.
„Tradicijos, tai mūsų šaknys, mūsų kalba, mūsų daina, mūsų šaknys, mūsų papročiai, mūsų buitis ir kasdienybė, be to mes nebūtume mes“, – svarsto Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos vadovas Robertas Vektorius.
Skaičiuojama, kad per Žolinės atlaidus Punske apsilanko per 4 tūkstančius žmonių, nemažai jų iš Lietuvos ir kitų šalių.
„Tai kaip neatvažiuot pas savo gimines, pas savo brolius ir seses ir mes maloniai važiuojam į Lietuvą, nes čia mažoji Lietuva, o ten didelė Lietuva. Su Lietuva kažkaip kaip vienas organizmas“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
Šventę užbaigia koncertas prie Punios ežero.
