Pirmadienio paryčiais galingas beveik 8 balų žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Siriją. Drebėjimo epicentras fiksuotas netoli Turkijos Gaziantepo miesto. Lietuvių bendruomenės Turkijoje pirmininkė portalui LRT.lt sakė irgi jutusi drebėjimą, nors ji gyvena gana toli nuo labiausiai nukentėjusios šalies dalies: „Mes miegojome ir abu su vyru pabudome. Labai jautėsi, viskas siūbavo.“
Teigiama, kad tai yra bene stipriausias regioną supurtęs žemės drebėjimas per pastarąjį šimtmetį. Naujausiais duomenimis patvirtinta mažiausiai 2300 žuvusiųjų, beveik 1,5 tūkst. iš jų Turkijoje. Po pietų paskelbta, kad Centrinėje Turkijoje užfiksuotas naujas 7,7 balų žemės drebėjimas.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė Turkijoje Elena Malašauskaitė pasakoja irgi jutusi žemės drebėjimą, nors ir gyvena Alanijos priemiestyje, kuris yra toli nuo epicentro.
„Mūsų namas yra ant kalvos ir pagal turkišką skaičiavimą gyvename ketvirtame aukšte, o jie skaičiuoja nuo nulinio aukšto, tai beveik penktame [gyvename]. Jeigu kažkur būna stipresnis drebėjimas, visada jaučiame.
Mes miegojome ir abu su vyru pabudome. Labai jautėsi, viskas siūbavo. Bet, pavyzdžiui, kai kalbėjau su žmonėmis, kurie gyvena Alanijos centre, tai niekam nesijautė. Priklauso ir nuo aukšto, kuriame gyvena. Kas aukščiau, tas jautė“, – pažymi pašnekovė.
Ji vardija stipriausiai drebėjimo paveiktus miestus, įsikūrusius pietrytinėje šalies dalyje: Adana, Adijamanas, Dijarbakyras, Gaziantepas, Malatija, Osmanijė, Kachramanmarašas, Kilisas, Šanliurfa.
„Šiandien buvo ir pakartotinis smūgis Adanoje, vėl nugriuvo kažkoks pastatas. Neramu tikrai. Buvau tuo metu įsijungusi televiziją, korespondentas pats pranešė, kad vėl dreba. Atrodo, kad kokį filmą žiūrėtum, bet čia iš tiesų viskas vyksta, baisu“, – komentuoja lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Pašnekovė pažymi, kad šalies mastu išplatintas prašymas dėl humanitarinės pagalbos.
„Pavyzdžiui, mūsų savivaldybė paskelbė, kur ir ką nešti. Daugiausia, aišku, elektriniai šildytuvai, patalynė, šiltos antklodės, nes žmonės be namų arba negali į juos grįžti. Daug yra suskilinėjusiomis sienomis daugiabučių, į kuriuos pavojinga eiti, tad tuos žmones kažkur turės apgyvendinti. Taip pat prašoma šiltų rūbų, batų, higienos reikmenų. Žinokite, kaip per karą.
(...) Tame visame regione yra žiema ir ji ką tik atėjo pavėlavusi. Nėra ten didelio minuso, bet oro temperatūra yra apie nulį, sninga, kažkur lyja, labai sunki padėtis“, – sako E. Malašauskaitė.
Pašnekovės teigimu, yra tautiečių, kurie gyvena labiausiai drebėjimo nuniokotuose miestuose. Tiesa, apie nukentėjusius duomenų bent jau kol kas nėra.
„Ačiū Dievui, tikiuosi ir nebus. Mes palaikome ryšį, atsiliepė žmonės – išsigandę, bet gyvi, sveiki. Mūsų bendruomenė išplatino pranešimą, kad jeigu kam nors reikėtų pagalbos, kad kreiptųsi į mus ir į ambasadą Ankaroje, stebėsime situaciją dėl tautiečių“, – pabrėžia lietuvių bendruomenės Turkijoje pirmininkė.
Antalijoje gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ Giedrė Giursoj sakė paryčiais vykusio žemės drebėjimo šiame mieste nejutusi, tačiau pirmadienio dieną juos pasiekė dar vieno drebėjimo banga.
„Kaip patvirtino Turkijos stichinių nelaimių ir nepaprastų situacijų ministerija, tai buvo antras drebėjimas ir nesusijęs su naktiniu. Reikėtų pažymėti, kad Turkija turi atskirą ministeriją, skirtą tokiems atvejams.
Žmonės, gretimos gubernijos yra įpareigotos koordinuoti šios nelaimės darbus. Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas pasaulio šalis prašydama pagalbos“, – komentavo LRT RADIJO bendradarbė.
Ji pabrėžė, kad be žmonių žūčių, sugriautų daugybės namų, apgadinti ir istoriniai objektai. Pavyzdžiui, Gaziantepo pilis. „Kai kurių istorinių pastatų netekome, kai kuriems padaryta didesnė ar mažesnė žala“, – teigė G. Giursoj.
Pašnekovė pridūrė, kad Turkija įsikūrusi seismiškai itin aktyvioje zonoje, todėl drebėjimai yra gana dažni. Jos teigimu, būta įspėjimų dėl galimo drebėjimo, tačiau nebuvo aišku, kokiu stiprumu jis gali smogti.
Lietuvos ambasada Ankaroje LRT.lt portalui patvirtino iki šiol duomenų apie nukentėjusius lietuvius neturinti.
„Yra lietuvių, kurie gyvena labiausiai nukentėjusiose provincijose, bet ten gyvenančių nėra daug. Per socialinius tinklus lietuvių bendruomenė palaiko ryšį ir keičiamasi informacija apie situaciją. Kol kas į ambasadą nebuvo kreiptasi. Kartu atkreipiame dėmesį, kad tebevykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai“, – raštu atsiųstame atsakyme nurodė ambasada.
Ambasados duomenimis, Turkijoje šiuo metu yra apie 600 leidimą gyventi šioje šalyje turinčių lietuvių. „Paprastai tokiu metu šalyje dar lankosi kelios dešimtys studentų bei apie 200 trumpesniam laikui atvykusių atostogaujančių tautiečių“, – komentavo ambasada.
