Vilniaus centre įsikūrusiame sakurų sode pradėjo žydėti sakuros. Kaip ir kasmet, jos tapo vilniečių traukos centru. Miestiečiai čia rengia pasimatymus, vedžioja augintinius ir grožisi žiedais. Vis dėlto, anot LRT bendradarbio Japonijoje Andriaus Kleivos, sakurų grožis yra laikinas, didžiąją metų dalį jos tyli kaip ir kiti medžiai.
Apie sakurų reiškinį Japonijoje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakojo LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje A. Kleiva.
Paklaustas, kokią reikšmę sakurų žydėjimas turėjo japonams COVID-19 pandemijos fone, A. Kleiva primena, kad, skirtingai negu Europoje, Japonijos gyventojai vis dar nedrąsiai grįžta į ikipandeminį gyvenimą, tai atsispindėjo ir per šiemet jau praėjusį sakurų žydėjimą.
„Anksčiau buvę vakarėliai po sakuromis, mėgavimasis gėrimais, patiekalais kartu su draugais ir kolegomis iki šiol yra beveik neįmanomi, kadangi įvairios Japonijos vietos skatina vengti didelių susibūrimų ir didelių rizikų“, – pasakoja pašnekovas.
A. Kleiva priduria, kad viename kvartale Tokijuje netgi buvo sudėlioti ženklai, raginantys nesustoti ir nesėdėti prie sakurų, kad būtų išvengta eilių. Nors, palyginus su praeitais metais, japonai dažniau išeina iš namų, jie vis dar nedrąsūs.
LRT bendradarbio nuomone, ko gero, didžiausias Japonijos privalumas yra tai, kad norint pasimėgauti sakuromis nebūtina išvažiuoti toli už miesto arba į parką. Sakurų neretai galima rasti vos išėjus iš namų ar perėjus gatvę.
„Galima paprasčiausiai išeiti iš savo namų, pereiti gatvę ir būtent toje gatvėje tie įprasti medžiai, į kuriuos niekas visus metus nežiūri, pražysta gražiausiomis spalvomis. Turbūt tai ir yra dalis to ypatingumo. Sakuros nežydi vien tik tam tikroje vietoje, jos visą miestą, visą Japoniją paverčia (...) dideliu rožiniu debesimi“, – apie sakurų paplitimą Japonijoje pasakoja A. Kleiva.
Paklaustas apie sakurų žydėjimo reikšmę kultūrai ir komercijai, pašnekovas sako, kad šis reiškinys kasmet užtvindo socialinius tinklus, o labai platus jų vaizdavimas filmuose, literatūroje japonams kuria stiprias asociacijas su gyvenimu.
„Kalbant apie šiuos metus, kartu su vis besitęsiančia pandemija, japonai galvoja ir apie Ukrainos skausmą. Visi laukia, kad invazija kuo greičiau baigtųsi, o pavasaris aplankytų ne tik medžius, bet ir pasaulį“, – apie šias asociacijas kalba A. Kleiva.
Kalbėdamas apie sakurų žydėjimo santykį su kasdieniu japonų gyvenimu, A. Kleiva teigia, kad sakuros žydi labai laiku – kartu su žydėjimu prasideda nauji darbai mokyklose ir universitetuose: „Antra vertus, sakuros yra labai laikinos. Sunku su tuo susitaikyti, kaip ir su kitų gražių momentų laikinumu. Bet grožį sunkiau pamatyti, kai jis ilgalaikis ir paprastas, o trumpesni momentai yra paprasčiausiai gražesni.“
Tai labai formuoja japonų požiūrį į gyvenimą ir pasaulio įvykius – sakuros tyli visus metus, o staigus pražydimas suteikia Japonijos gyventojams užuominą ir viltį, kad nors ir ne visų darbų užkulisiai pastebimi, rezultatai vis tiek ateina, priduria Japonijoje gyvenantis lietuvis.
Paklaustas apie komercinę sakurų žydėjimo reikšmę, pašnekovas juokauja, kad kalėdines dekoracijas keičia rožiniai akcentai maisto produktuose ir gėrimuose, tad galima ne tik žiūrėti į sakuras, bet ir valgyti rožinius mėsainius ir gurkšnoti rožinę kavą.
Visą interviu žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
