captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Zilnys – apie dainą, nuo kurios šiurpsta oda ir linksmus televizijos užkulisius

Antradienio vakarą LRT didžiojoje studijoje suskambo net dvylika kūrinių – šventiniame „Dainuoju Lietuvą“ filmavime renkama gražiausia Lietuvos žiemos švenčių daina. Nuskambėjus Justės Arlauskaitės-Jazzu ir Algirdo Kaušpėdo dainai „Nauji metai“ komisijos narys Ramūnas Zilnys susirinkusiems žiūrovams paatviravo, jog klausant šios dainos jam visuomet pašiurpsta oda. O dar kitas kūrinys žodžio kišenėje neieškantį muzikos apžvalgininką paskatino prisiminti ir juokingą televizijos užkulisių istoriją. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Atlikėjams, kaip visuomet, talkino Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, kartu su LRT ritmo grupe. Pasirodymus vertino trys komisijos nariai – muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir etiketo žinovas Giedrius Drukteinis.

Vakarą pradėjo Birutė Dambrauskaitė su daina „Palinkėki gerų Kalėdų“. R. Zilnio teigimu, ši daina su šventėmis asocijuojasi ne tik lietuviams, bet ir viso pasaulio gyventojams. „Tai yra pasaulinis hitas, kuris skamba per šventes visose radijo stotyse. Turbūt kiekviena šalis turi savo atlikėją, kuris dainuoja šią dainą. O Birutė Dambrauskaitė yra šios dainos ambasadorė Lietuvoje. Šiai dainai nereikia jokių pirmų vietų, ji jau savaime – šventinė“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Z. Kelmickaitė prisipažino besižavinti atlikėjos humoro jausmu. „Birutė yra amžinas žėrėjimas, žmogus – pozityvas. Ji turi humoro jausmą ir tikrą jaunystės kauliuką. Pamatęs ją visuomet jautiesi kaip prieš šv. Kalėdas“, – dėstė etnomuzikologė.

G. Drukteinis pažymėjo, kad ši daina atsirado tais metais, kai jis gimė, ir jau nuo tų laikų jis tikina žinojęs, jog egzistuoja dainininkė Birutė Dambrauskaitė. „Be to, ši daina gimė tada, kai žmonės buvo tikri optimistai, dėl to ir yra tokia smagi. Ji man primena aštuntojo dešimtmečio pradžios optimizmą, kurio simboliu, beje, ir esate“, – kalbėjo žinomas vyras.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Ją scenoje keitė Egidijus Sipavičius su dar vienu žiemos švenčių hitu – daina „Pėdsakai“.

Pats atlikėjas prisipažino maloniai nustebęs, kai sužinojo, kad ji – itin populiari. „Džiaugiuosi, kad ji pagaliau sulaukė savo šlovės valandos. Nes dažniausiai ją užgoždavo kitos dainos – „Antilopė“ ar „Diskoteka“, – įsitikinęs dainininkas.

Jo žodžiais suabejojo R. Zilnys: „Nežinau, kaip Egidijus matavo tos dainos populiarumą, jei jam atrodė, kad ji buvo užgožta. Kai man buvo aštuoneri, aš turėjau kasetę, pirktą „Merkurijuje“, kurioje buvo šios dainos įrašas. Visi aplink mane puikiai žinojo tą dainą. Jei dabar žvaigždė pagal kažkokius parametrus yra Egidijus Dragūnas, tai devintajame dešimtmetyje ja tikrai buvo E. Sipavičius.

Negana to, šios dainos, kurią labai mėgstu nuo vaikystės, niekuomet nesiejau su žiemos šventėmis. Ji gali skambėti visus metus, o ne dvi savaites tarpušvenčiu ir laukti kitų metų.“

Z. Kelmickaitės nuomone, Algimanto Baltakio tekstas labai gražiai dera su melodija. O daina – labai jauki ir tinkanti šventiniam laikotarpiui.

G. Drukteinį kūrinys nukėlė į devintąjį dešimtmetį. „Tais laikais E. Sipavičius buvo didelė žvaigždė, nes pirmasis Lietuvos televizijoje sušoko breakdance, o mes su draugais nevykusiai mėginome tai pakartoti. Ir dabar jis mums yra pavyzdys“, – kalbėjo etiketo žinovas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Rūta Ščiogolevaitė kartu su scenos partnere Živile Gedvilaite atliko dainą, be kurios neįsivaizduojamos Kalėdos – „Tyli naktis“.

„Kiekvienos Europos šalies žmonės galėtų pasakyti: taip, pas mus ją gieda. Taip, ji mums primena Kalėdas. Kai giedama ši giesmė, jauti laiką – šiltas kojines, namų kvapą – gvazdikėlius, kepinius, patį Kalėdų dvelksmą. Įdomus dalykas – kai tik daina yra populiari, patinka žmonėms, ji folklorizuojasi. Nors daugeliui atrodo kitaip, ši daina visiškai nėra lietuviška senovinė giesmė“, – tikino Z. Kelmickaitė.

R. Zilnio teigimu, ši giesmė yra išversta į 140 kalbų ir sukurta prieš du šimtus metų. „Man labai įdomu, koks kitas kūrinys, skambėjęs šiame projekte, skambės po dviejų šimtų metų. Tai – vienas populiariausių visų laikų kūrinys. Jį žino visas pasaulis. Dėl to manau, kad jai jokie papildomi titulai nėra prasmingi“, – įsitikinęs muzikos apžvalgininkas.

Anot G. Drukteinio, „Tyli naktis“ yra viena iš labai retų žmonijos sukurtų giesmių, kurios neįmanoma atlikti blogai: „Ji turi labai didelį emocinį užtaisą, ir atrodo, kad ir kokį balsą turėtum, vis tiek sudainuosi.“


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Algirdo Kaušpėdo ir Justės Arlauskaitės-Jazzu duetas atliko populiarųjį kūrinį „Nauji metai“.

R. Zilnio teigimu, labai retai popmuzikos pasaulyje taip būna, kad daina populiarumo viršūnės sulaukia po daugiau nei trejų dešimtmečių nuo jo sukūrimo. „Aš labai dažnai mėgstu pasigirti, kad esu tas žmogus, kuris supažindino J. Arlauskaitę ir A. Kaušpėdą. Atsimenu, kad tą vakarą po bendro interviu J. Arlauskaitė man parašė žinutę teigdama, kad norėtų kada nors sudainuoti bendrą dainą su grupės „Antis“ lyderiu. Ir praėjus nelabai daug laiko, pasaulį išvydo jų duetas.

Man iki šiol šiurpsta oda, kai klausausi šios dainos. Dar nebuvo naujametinio vakarėlio, kad ši daina nebūtų leidžiama septynis ar net dešimt kartų iš eilės. Nors dainuojama apie gana liūdnus dalykus, sau darau išvadą, kad galbūt ši daina tokia populiari, nes atspindi lietuvių būdą“, – kalbėjo LRT OPUS laidų vedėjas.

Z. Kelmickaitė tikino mėgstanti naują dainos versiją, tačiau kūrinys jai vis dėlto asocijuojasi su senaisiais sporto rūmais ir žmonių minia degančiomis akimis.

G. Drukteinio nuomone, kūrinys puikiai atitinka tarpušvenčio nuotaiką, kai rodo, kad kažkas turi prasidėti, bet kartu ir baigiasi.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Ansamblis „Sutaras“ pasirodė su daina „Žiema žiema“. Komentuodami šią dainą, komisijos nariai nestokojo humoro.

„Tai yra mūsų generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus viena mėgstamiausių dainų, ir jei tik liaudis dainuoja, jis visuomet prisideda. O aš, kadangi esu lojali darbuotoja, už šią dainą ir balsuosiu“, – nuotaikingai kalbėjo Z. Kelmickaitė.

R. Zilnys tikino, kad jam grupė „Sutaras“ kelia labai daug gražių ir tuo pačiu skausmingų prisiminimų. „Ši grupė grojo mano vestuvėse. Aš turėjau vieną prašymą – ar jie gali padaryti, kad man nereikėtų šokti, nes tragiškai nemoku to daryti. Ir jau nuskambėjus pirmiems akordams, jie paskelbė, kad jaunikis pašokdins visas moteris. Kai pamačiau įrašą, kaip bandau jas šokdinti, nuo to laiko išvis nebešoku“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Vidas Bareikis atliko Marijono Mikutavičiaus parašytą dainą „Velnias, man patinka Kalėdos“. Tačiau ne mažiau diskusijų, nei pati daina, sulaukė V. Bareikio apranga.

„Pasaulio madoje yra atskiras reiškinys, kuris vadinasi juokingas kalėdinis megztinis. Jis perkamas tik tam, kad būtų užsidedamas vos kelias dienas per metus ir dažniausiai vaizduoja elnią ar eglutę. V. Bareikis, manau, šį reiškinį pakėlė į naują lygmenį.

O kalbant apie dainą, turiu pastebėti, kad Vidas moka interpretuoti. Man atrodo, gali atlikti ją dar bent penkiais būdais. Yra daug šventinių dainų, parašytų banaliais tekstais. Marijonas turi Dievo dovaną rašyti nebanaliai. Man atrodo, jis sugebėjo parašyti vieną geriausių šventinių dainų, bet pats jos kažkodėl labai nevertina. Paklaustas, kodėl šios dainos neįtraukė į geriausių dainų albumą, jis atsakė, kad net pamiršo, jog turi tokią dainą“, – dėstė R. Zilnys.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Naktinių personų“ dainą „Laiškas ant sniego“ šįkart atliko Gabrielius Vagelis.

R. Zilnys patikino, kad su šiuo kūriniu yra susijusi viena labai linksma televizijos užkulisių istorija. „Buvo viena labai didelė televizijos transliacija, du ypatingai populiarūs vedėjai. Visi labai įsijautę į darbą, jau reikia eiti į eterį, lieka dešimt sekundžių, scenoje – dainuoti pasirengęs Alanas Chošnau. Ir staiga vedėja klausia savo scenos partnerio: Kas dabar dainuos? Alanas Chošnau. O koks kūrinys? Geltonas laiškas ant sniego. Kažkodėl ši frazė išėjo į eterį, o po jos visai komandai buvo labai sunku susikaupti dirbti toliau“, – prisiminė muzikos apžvalgininkas ir pridūrė, jog šis kūrinys padėjo A. Chošnau įsitvirtinti kaip atlikėjui.

G. Drukteiniui jaunasis atlikėjas priminė popscenos pasaulinę legendinę Michael`ą Jacksoną. „Jei turėtumėte gerą choreografą, patikėkite manimi, būtumėte tikras M. Jacksonas. Net nežinau, kuo man jį primenate – trumpokomis kelnėmis ar savo laikysena, bet kažką tokio turite“ , – kalbėjo etiketo žinovas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Grupė „El Fuego“ į sceną lipo su daina „Kalėdų naktį tylią“.

Išklausęs dainos, G. Drukteinis prisiminė šios dainos istoriją. „Dainos autorius Tomas Augulis  visuomet tvirtino, kad šią dainą parašė iš laiško, kurį gavo iš vienos studentės. Klausydamas šios dainos galvoju, koks nuostabus žmogus turėjo būti tas, kuris įkvėpė parašyti tokį jausmingą ir gražų tekstą“, – šypsojosi komisijos narys.

Z. Kelmickaitės manymu, tai – tipiška proginė daina, turinti raktinius žodžius, kuriuos išgirdęs kaskart pagalvoji, jog niekas gyvenime nesikeičia.

R. Zilnio teigimu, daina „Kalėdų naktį tylią“ gali būti vadinama tikra T. Augulio vizitine kortele. „T. Augulis yra parašęs dvi itin žinomas dainas. Viena – apie sąnarius, kita – apie Kalėdas. Nežinau, kuria didžiuojasi labiau, bet man žavu, kad jis kas kelerius metus įrašo šią dainą iš naujo su jaunaisiais atlikėjais. Manau, taip bus ir po dvidešimties metų“, – įsitiknęs muzikos apžvalgininkas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Su grupės „Kardiofonas“ daina „Kalėdų eglutė“ lipo „Biplan“.

Anot R. Zilnio, tai – beprotiškai graži daina, kuri turi mažai ką bendro su Kalėdomis, nes yra metaforiška. „Biplan“ padarė šią dainą šventiškesnę, nei originali jos versija, nes šiaip kūrinys – ganėtinai depresyvus“, – savo nuomonę dėstė muzikos žinovas.

Tuo metu G. Drukteinis visiškai nesutiko su muzikos apžvalgininko nuomone. „Buvau vidurinėje mokykloje, kai ši daina pasirodė. Ją išgirdau 1987 m., ir visiems ji labai patiko. Visiems, išskyrus mane. Niekaip negalėjau suprasti, kuo ji žavėjo visus. Pagal ją neįmanoma šokti, ji net nėra labai romantiška. Niekaip nesupratau jos populiarumo priežasties, nors kitus „Kardiofono“ kūrinius labai mėgstu“, – pastebėjo etiketo žinovas.

Grupė „Pelenai“ atliko, ko gero, pačią populiariausią savo dainą – „Lopšinė“.

Šiai dainai G. Drukteinis sentimentų neslėpė: „Myliu šią grupę ir Česlovą Gabalį. Nors atlikėjas padarė didesnę solinę karjerą, nei grupė „Pelenai“, man kartu jie visuomet skamba puikiai.“

Z. Kelmickaitė pastebėjo, kad ši daina jau ne kartą nuskambėjo muzikiniame projekte „Dainuoju Lietuvą“. „Atrodo, nieko bendra neturi su šventėmis, bet vis dėlto ji labai tinka žiemos laikui. Kada ją bedainuotum, „Lopšinė“ atrodo sava“, – teigė etnomuzikologė.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kostas Smoriginas pasirodė su daina „Kalėdos“. Z. Kelmickaitės nuomone, dainuojantis aktorius kūrinį atliko su dramatišku sunkumu. „Bet labai sveika kartais ašarą nubraukti. Iš tiesų per Kalėdinį laikotarpį labai dažnai apmąstome praėjusius metus. Net į Kalėdų burtus esame linkę žiūrėti labai rimtai. Esu mačiusi, kaip rimti vyrai bijojo traukti iš po staltiesės šiaudą“, – dėstė LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja.

Su ja sutiko R. Zilnys: „Dramatiškas sunkumas – būsena, kuri po švenčių ateina gana dažnai. Tokios nuotaikos, kuri yra šioje dainoje, išties aplanko. Nors nuskambėjo jau vienuolika kūrinių, iš jų labai linksmi buvo gal tik trys. Tad galima sakyti, kad lietuviai apie šventes linkę dainuoti susimąstę.“

Muzikos apžvalgininko mintį pratęsė G. Drukteinis, sakydamas, jog lietuviams iš principo būdinga tempti praeities balastą kartu su savimi. „Ta praeitis ir daro mus gana melancholiškus. Bet tai tik įrodo, kad esame jausminga nacija“, – svarstė žinomas vyras.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Romo Dambrausko atlikta daina „Nauji metai“ komisijos narius paskatino diskutuoti labiau ne apie dainą, o apie pačią šventę ir jos sutikimo įpročius. R. Zilnys patvirtino, kad nesvarbu, kur jis sutiks naujus metus – pas draugus ar namuose, greičiausiai tą vakarą televizorius bus įjungtas – taip jam įprasta nuo vaikystės. O štai G. Drukteinis ėmė svarstyti, jog naujus metus visai norėtų sutikti Jeruzalėje.

„Dainuoju Lietuvą“ šventinė laida – gruodžio 30 d., 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close