Valdžia rudenį žada apsispręsti, ką daryti su užsienio kalba mokyklose. Tuo metu dalis rusų kalbos mokytojų persikvalifikuoja – patys mokosi naujos kalbos ir ketina jos mokyti vaikus. Tuo metu valdžios atstovai teigia, jog problemą spręsti svarbu, tačiau tai reikia daryti laipsniškai.
Vilma Želnienė, Kauno rajone veikiančios Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos rusų ir vokiečių kalbos mokytoja, kuri nuo rugsėjo pradės mokyti ispanų kalbą, sako, jog prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 m. rusų kalbos klausimas iš tiesų tapo jautresnis.
„Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą ypač iš vyresnėlių tikrai sulaukdavau klausimų, ką aš palaikau, kieno gi tas Krymas. Žinoma, tų diskusijų neišvengėme, nes tai buvo labai jautru visiems. Akivaizdu, kad mokiniai apie tai kalbėjosi šeimose ir tarpusavyje. Tad, žinoma, dėstymas ir situacija labai pasikeitė“, – LRT RADIJUI komentuoja ji.
Pasak mokytojos, rusų kalbos dėstymas po pasikeitusios geopolitinės situacijos tampa vis sudėtingesnis, tačiau mokytojai ir vadovėlių leidėjai bando prisitaikyti.
„Vėlgi dėl tų pačių geopolitinių priežasčių tai tapo gerokai jautriau, nes taip jau yra, kad reikia vengti tam tikrų jautrių politinių temų. Galų gale, vadovėliai, kuriuos išleido leidėjos, yra adaptuoti šiai situacijai – mes nebemokame vaikų nei apie tai, kas yra Maskva, nei kur yra Maskva. Mūsų vaikai mokosi rusiškai apie Trakus, Palangą, Vilnių.
Aišku, mokiniams nebelieka galimybės pažinti pačios šalies per kalbą, nes apie Trakus jie tikrai jau nemažai žino ir dar mokytis rusiškai darosi truputį nuobodoka. Tad sukamės iš padėties – labiau orientuojamės į kalbinius gebėjimus ir neliečiame tam tikrų temų, kurios gali užkliūti tėvams ar bendruomenei“, – pasakoja V. Želnienė.
Vis dėlto ji teigia drastiško rusų kalbos pasirinkimo tarp mokinių mažėjimo savo aplinkoje nepastebėjusi, tačiau užsienio kalbų pasirinkimų sąraše atsiradus ispanų kalbai mokiniai labiau linkę rinktis būtent ją.
„Iš tikrųjų pasiūlius mokiniams ir tėvams ispanų kalbą nuo rugsėjo administracija sakė, kad tikrai sumažėjo rusų kalbos pasirinkimas, nes žmonės rinkosi ispanų kalbą“, – sako mokytoja.
Švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius pažymi, jog ministerija išties pastebi rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimo mažėjimą.
„Nuo invazijos pradžios 2022 m. rusų kalbą šeštoje klasėje dar rinkdavosi 68 proc. mokinių. Šiais metais rusų kalbą pasirinkę tik 43,5 proc. visų mokinių. Tai 20 proc. sumažėjo. Šiuo metu yra net 108 mokyklos Lietuvoje, kuriose šeštokai nepasirinko rusų kalbos kaip [antros] užsienio kalbos. Tai iš 918 mokyklų sudaro 11 proc. nepasirinkusių.
Pavyzdys: Vilniuje daugiau kaip 6 tūkst. šeštokų ir tik 400 vaikų yra pasirinkę rusų kaip antrąją [užsienio] kalbą. (...) Dabar stebime tendencijas ir apie [rusų kalbos] atsisakymą tikrai svarstysime tiek su Seimo švietimo ir mokslo komitetu, tiek su plačiąja visuomene“, – komentuoja švietimo ir mokslo viceministras.
Jo teigimu, persikvalifikavusių mokytojų Lietuvoje daugėja, tačiau regionuose vis dar susiduriama su užsienio kalbų mokytojų, ypač ispanų kalbos, trūkumu. Visgi, anot viceministro, ministerija ieško sprendimų šiai problemai spręsti. Vienas iš jų – mokytojų persikvalifikavimo ir užsienio kalbos kursų organizavimas, bendradarbiaujant su universitetais.
„[Persikvalifikavusių mokytojų] daugėja, bet regionuose ši problema vis dar aktuali. Mes skatiname mokytojus, sudarome sąlygas – turime ir prioritetinių specializacijų sąrašą, skiriame ir stipendijas, kad mokytojai rinktųsi užsienio kalbas. Taip pat ES lėšomis yra finansuojamas projektas „Tęsk, ateik, tobulėk, prisidėk“ – kartu su VDU ir VU yra rengiami užsienio kalbos mokytojai.
(...) 2023–2024 metais ispanų kalbą Lietuvoje visose mokyklose buvo pasirinkę 2,5 tūkst. mokinių, o jau šiais mokslo metais pasirinko virš 6 tūkst. mokinių. (...) Bet jaučiamas didelis ispanų kalbos mokytojų trūkumas (...) ir į regionus pritraukti labai sudėtinga“, – pažymi J. Petkevičius.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Darius Jakavičius palaiko siekį rusų kalbą mokyklose pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos šalies kalbą. Jis taip pat siūlo nuo kitų metų rugsėjo nebeleisti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose.
„Teko lankytis kartu su komiteto nariais Latvijoje gegužės mėnesio pabaigoje. Jie jau priėmė sprendimą ir palaipsniui nebeleidžia rinktis vaikams antrosios rusų kalbos. Pabrėžiu – Latvijoje. Mes puikiai žinome, kokia ten geopolitinė situacija. Ir būtent jie priėmė sprendimą, kad leidžia rinktis bet kurią kitą ES kalbą. (...)
Aš galvoju, kad tikrai reikia ieškoti sprendimo ir, pavyzdžiui, nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos penktokams arba šeštokams (...) nebeleisti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos ir leisti rinktis, pavyzdžiui, kokią lenkų kalbą. Vilniaus regione tai būtų visai aktualu net ir patiems lietuviams“, – įžvalgomis dalinasi Seimo narys.
D. Jakavičius taip pat pabrėžia, jog svarbu skatinti visuomenę mokytis kitų užsienio kalbų, o mokytojų trūkumo problemą regionuose, vykdant dabartines minėtas persikvalifikavimo programas, išspręsti tikrai įmanoma.
„Mes nesakome, kad reikia visuotinai atsisakyti rusų kalbos. Juk turime ir tautinių mažumų, Lietuvos piliečių, kurie yra tos kalbos atstovai. Tai tiesiog integruoti, o skatinti visuomenę rinktis ES kalbą. Puikus pavyzdys yra su ispanų kalba. (...) Manau, kad visos tos persikvalifikavimo programos mokytojams ir jaunų žmonių skatinimas rinktis kalbas su galimybe dirbti mokytojais padės labai greitai išspręsti šią problemą“, – teigia jis.
Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras ragina neskubėti ir į problemą žvelgti kompleksiškai.
„Manau, kad į šią problemą reikia žiūrėti kompleksiškai. (...) Aišku, turėsime duomenis šiais ir kitais mestais. Reikia spręsti, bet neskubėti. Kas iš to, jei atsisakome rusų kalbos ir neturime kuo jos pakeisti? O mokiniai pagal programą turi mokytis antrąją [užsienio] kalbą. Tai žiūrint kompleksiškai, diskutuojant visuomenėje tikrai reikalingas visuotinis sprendimas“, – sako J. Petkevičius.
