„Dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių ir visos sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo ir nepriežiūros likau paralyžiuotas visam gyvenimui“, – LRT.lt teigia vilnietis Adomas Bukauskas. Po ketverių metų bylinėjimosi neįgaliojo vežimėlyje atsidūręs vyras sulaukė Aukščiausiojo Teismo sprendimo, buvo konstatuota: „Ligos liekamieji reiškiniai – visiškas neįgalumas ir visiškas nedarbingumas, susiję su netinkamu gydymo procesu“ ir priteista 125 529 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti. „Paguodai“, – sako visam gyvenimui nuo 29 metų į neįgaliojo vežimėlį atsisėdęs A. Bukauskas.
Po insulto operacijos laukė valandų valandas, nes nedirbo MRT kabinetas
A. Bukauskas pasakojo, kad prieš ketverius metus vieną rytą pajuto didelį skausmą kakle ir buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, vilniečių dažniau vadinamą Lazdynų ligonine.
„Pirmasis mano vizitas Lazdynų ligoninėje baigėsi tik nuskausminamųjų suleidimu ir gydytojos patarimu užsisakyti masažą, nors dėl skausmo vienu metu negalėjau net atsistoti, o į Lazdynų ligoninę mane atvežė greitosios pagalbos automobilis.
Nepaisant labai stiprių ir aiškių simptomų – didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo, kurie buvo užfiksuoti mano medicininėje kortelėje, gydytoja nenusiuntė manęs į neurologo ar jokio kito specialisto konsultaciją, nebuvo atlikti kompiuterinės tomografijos ar MRT tyrimai“, – pirmąjį vizitą ligoninės priimamajame prisiminė vilnietis.
Tos pačios dienos vakarą namo išleistas A. Bukauskas pajuto, kad nutirpo pusė kūno.
„Mane vėl atvežė į Lazdynų ligoninę, bet jau paralyžiuotą nuo juosmens žemyn. Vis dėlto dar galėjau pajudinti vieną pėdą, rankas turėjau visiškai sveikas, naudojausi telefonu, persiunčiau keletą medicininių dokumentų, kurių paprašė gydytojai.
Dabar jau mane apžiūrėjęs neurologas iškart pasakė, kad įtaria nugaros smegenų insultą. Reikalingas skubus magnetinio rezonanso tyrimas ir skubi operacija“, – pasakoja pašnekovas.
Tačiau, anot A. Bukausko, jam buvo pasakyta, kad Lazdynų ligoninėje yra tik privatus magnetinio rezonanso tyrimų aparatas ir jis savaitgaliais nedirba.
„Patyręs insultą buvau paliktas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT kabinetas ir man galės atlikti tyrimą, o tada galbūt operuoti. Taigi, taip pragulėjau beveik 9 valandas iki pirmadienio ryto. Ištiktas insulto. Nors visų rūšių insulto atvejais pagrindinis veiksnys, lemiantis paciento išgyvenimą ir būklę po ligos, yra laikas“, – prisimena tada 29-erių insultą patyręs A. Bukauskas.
Po operacijos – visiškas neįgalumas
Kitą dieną vilniečiui buvo atlikta dar viena operacija. Po jos pabudęs vaikinas visiškai nevaldė kojų, buvo smarkiai pažeista rankų motorika.
„Lazdynų ligoninėje iš viso praleidau 46 dienas. Į reabilitaciją išvykau su penkiomis pragulomis.
Kitos ligoninės reabilitacijos skyriaus personalas buvo šokiruotas mano būklės. Jie negalėjo suprasti, kaip galima atvykti su penkiomis itin sunkaus lygio pragulomis, klausė, ar nesu asocialus asmuo ir ar nebuvau rastas kažkur gatvėje be priežiūros?
Realybė buvo dar labiau nerimą kelianti – visa tai įvyko Lazdynų ligoninės „priežiūroje“, – Lazdynų ligoninei kritiką žeria pašnekovas.
Teismas konstatavo gydymo aplaidumą, kuris galėjo nulemti neįgalumą
Galimai dėl gydytojų klaidų neįgalus tapęs A. Bukauskas teisybės ieškojo teismuose. Galiausiai po ketverių metų skundų rašymo ir bylinėjimosi teismas konstatavo:
„Yra pagrindas konstatuoti gydymo įstaigos nerūpestingumą, nepakankamą atidumą dėl liekamųjų reiškinių rizikos ir ieškovo visiško nedarbingumo bei neįgalumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmojo apsilankymo metu nekonsultuotas neurologo, jam pirmojo apsilankymo metu neatlikta stuburo KT; nuo indikacijų atlikti stuburo MRT nustatymo laiko iki tyrimo atlikimo praėjo apie 7 val.; mažos molekulinės masės heparinai buvo skirti nepraėjus 12 val. po pirmos operacijos, konstatuotina, kad sveikatos priežiūros paslaugos iš dalies galėjo įtakoti ieškovo išeitį ir liekamuosius neurologinius reiškinius.“
Teismo nutartyje taip pat pabrėžiama, kad, anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus ir paskyrus reikalingą gydymą, neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis galėjo būti gerokai mažesnis, pacientas turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas.
Lazdynų ligoninė pripažįsta klaidas ir atsiprašo
Lazdynų ligoninės atsiųstame komentare rašoma:
„Tai išties skaudi istorija, kurią mūsų ligoninės personalas pamena iki šiol. Tikrai pripažįstame, kad šioje situacijoje buvo padaryta klaidų ir, žiūrint į praeitį, labai norėtume būti viską padarę nepriekaištingai. Apgailestaujame, kad niekaip negalime pakeisti to, kas jau įvyko, ir lieka tik nuoširdžiai atsiprašyti.
Šiam pacientui labai nepalankiai susiklostė visa virtinė aplinkybių – sunki ir labai reta liga, pasireiškusi nespecifiniais simptomais, ūmi ir nenuspėjama jos dinamika, komplikuota pooperacinė būklė, išsivysčiusi kitos sunkios autoimuninės ligos fone ir privertusi atidėti reabilitacijos procedūras, situaciją apsunkino ir pats susirgimo laikotarpis, kuomet COVID-19 pandemijos įkarštis buvo sukaustęs visą sveikatos apsaugos sistemą.“
Ligoninės atstovai taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais ligoninėje įvyko didelių pokyčių – įsigytas MRT aparatas ir daug naujos diagnostinės įrangos, visiškai renovuotas vienas iš stacionaro korpusų, atnaujintas pacientų lovų ir slaugos priemonių arsenalas, taip pat nuolat tobulinami gydymo ir slaugos procesai, išskirtiniai klinikiniai atvejai aptariami klinikinėse konferencijose, didelis dėmesys skiriamas personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui.
