Birželio 3 d. Panevėžyje vyks „Olimpinė diena“, kurioje visi norintys galės susipažinti su įvairiomis sporto šakomis ir pabendrauti su olimpiečiais. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikisi, kad jau greitai olimpiečių gretos gausės, ir sutinka su atnaujintomis ministerijos rekomendacijomis Lietuvos atletams dalyvauti olimpinėse atrankose, net jei teks susitikti su agresorių atstovais. Buvusi dviratininkė Simona Krupeckaitė mano, kad jų neutralumui užtikrinti įdiegti pakankami saugikliai.
Atsinaujinusi Senvagė jau kitą sekmadienį prisipildys žmonių. Čia vyks „Olimpinė diena“, kurioje visi norintys galės patys sportuoti arba pabendrauti su Lietuvos olimpiečiais. Šios sporto šventės Panevėžys sulaukė jau antrą kartą.
„Grįžtame po 5 metų į jau sutvarkytą Senvagės teritoriją. Prieš pandemiją tai buvo puiki erdvė ir čia daug miestiečių pritraukėme. Nuo mažo iki didelio – visi rado sau tinkamą veiklą. Prieš 10 metų gimusi idėja keliauti per Lietuvą pasiteisino ir grįžtame į Panevėžį”, – džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.
Kol kas kelialapius į kitų metų olimpines žaidynes Paryžiuje turi tik panevėžietis Danas Rapšys ir Rūta Meilutytė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neseniai atnaujino rekomendacijas, kad Lietuvos sportininkai vyktų į olimpinės atrankos varžybas, kuriose dalyvauja ir agresorių atstovai.
Olimpinio komiteto prezidentė pritaria tokiam sprendimui: „Rusams ir baltarusiams nesvarbu, kad jie be vėliavos ar himno. Aš manau, kad neturėtume jiems užleisti vietos, nes jie tik džiaugtųsi, jei jas gautų. Aš manau, kad dalyvauti tikrai reiktų. Visi tikimės, kad karas baigsis ir mes norėtume jam pasibaigus dalyvauti olimpinėse žaidynėse.“
Tarptautinės federacijos Rusijos ir Baltarusijos atletus į varžybas grąžina remdamosi Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis. D. Gudzinevičiūtė anksčiau teigė, kad jos iš esmės nieko nekeičia, tačiau Thomo Bacho retorika darosi vis palankesnė Rusijai.
Agresorius į varžybas sugrąžino ir Tarptautinė šaudymo federacija, nors D. Gudzinevičiūtė vyko į Romą ir sako bandžiusi atkalbėti jos vadovą italą Luciano Rossi nuo tokio sprendimo: „Nesitikėjau, kad jis visgi jį priims. Mes buvome apsitarę ir jis prižadėjo, kad sprendimas, kiek priklausys nuo jo, bus kitoks, bet galiausiai buvo priimtas toks sprendimas. Po to su juo bendrauti neteko, bet tikėjausi kitokio sprendimo.“
Rusus ir baltarusius į varžybas jau grąžino ir Tarptautinė dviračių sporto sąjunga. Lietuvos dviračių sporto direktorė Simona Krupeckaitė mano, kad tai nėra blogas sprendimas, nes tiki, kad sportininkų neutralumas bus užtikrintas.
„Olimpinė chartija tvirtina, kad visiems, nepriklausomai nuo jų tautybės ar požiūrių, mes turime suteikti galimybę varžytis, tai šitai chartijai aš iš dalies pritariu. Kad rusas grįžtų į tarptautinį ringą yra daug sąlygų. Jis grįžta ne kaip Rusijos atstovas, o kaip neutralus sportininkas – yra eilė procedūrų, ne federacijos, o pats sportininkas registruosis varžyboms. Tai yra saugiklis, kad tie sportininkai tikrai būtų neutralūs.
Aš esu už sportą ir taiką pasaulyje. Palaikau sportininkus, norinčius kovoti ir dirbti, nežiūrint į jų pilietybę“, – teigė penkerių olimpinių žaidynių dalyvė.
S. Krupeckaitė sako, kad Lietuvos dviratininkai greičiausiai nesusitiks su Rusijos ir Baltarusijos atstovais pasaulio čempionate Glazge, kuris vyks rugpjūtį: „Jie negali registruotis į varžybas, o šio mėnesio pabaigoje atranka į pasaulio čempionatą baigsis, bet manau, kad rusai bus ištroškę pasirodymų ir norės dalyvauti. Laikas parodys, kada sutiksime juos varžybose, bet tikėkimės, kad jie taisyklių laikysis.“
