Lietuva pirks apie 3 tūkst. dronų Ukrainai ir pradeda vystyti specialią reabilitacijos nukentėjusiems kariams programą, penktadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už du milijonus eurų (...) nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.
Lietuvos premjerė taip pat paskelbė, jog Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.
„Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo“, – teigė premjerė.
Šiai programai Lietuva ketina skirti iki 15 mln. eurų, kviesti prie jos prisidėti ir kitus tarptautinius donorus.
„Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva iki šiol Ukrainos reikmėms skyrė virš 1 mlrd. eurų, neseniai 35 mln. eurų prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.
Ragina kuo greičiau pradėti oficialias derybas dėl narystės ES
Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė šiuo metu taip pat derina Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, įgyvendinantį Lietuvos prisijungimą prie Didžiojo septyneto (G7) šalių NATO viršūnių susitikime Vilniuje paskelbtų saugumo garantijų.
„Pabrėžiame, kad visapusišką Ukrainos ir tuo pačiu NATO saugumą gali užtikrinti tik pilnateisė Ukrainos narystė NATO“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), Bendrijos projektas „nėra baigtas“.
„ES, žengusi vieną žingsnį, privalo žengti ir kitą žingsnį – padėti derybas skyrius po skyriaus“, – tvirtino I. Šimonytė.
Anot jos, Ukraina net ir karo sąlygomis per trumpą laiką padarė didelę pažangą.
„Lietuvos pozicija yra daugiau nei aiški – oficialios derybos, sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją, turi prasidėti nedelsiant“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Jūs sėkmingai nuėjot šį kelią, o dabar padedate mums“
D. Šmyhalis dėkojo Lietuvai už paramą ir pažymėjo, kad Lietuva Ukrainos reikmėms jau skyrė maždaug pusantro procento nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai yra tas procentas, kurį galima palyginti su kai kurių valstybių gynybos biudžetais. Mes tai labai vertiname“, – sakė Ukrainos premjeras.
D. Šmyhalis taip pat dėkojo Lietuvai ir už nuolatinį skatinimą Bendrijos lyderius greitinti Ukrainos narystės ES įgyvendinimą.
„Prieš dvidešimt metų jūsų valstybė įstojo į Europos Sąjungą, sėkmingai nuėjot šitą kelią, o dabar padedat mums jį nueiti“, – sakė D. Šmyhalis.
Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje. Kad Briuselis ir Ukraina galėtų pradėti šį procesą, dar reikia patvirtinti ir derybų programą.
Ukraina ir aktyviausi jos šalininkai siekia, kad stojimo derybos prasidėtų kuo greičiau ir jos vyktų sparčiau.
Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad Ukraina, norėdama pereiti į kitą etapą, turi įvykdyti prieš metus nustatytas sąlygas tokiais klausimais kaip teismų reformos ir kova su korupcija.
Ukrainos premjeras dėkoja dėl iniciatyvos blokuoti rusiškų maisto produktų patekimą į ES: ragina imtis naujų sankcijų
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dėkoja Lietuvai dėl jos iniciatyvos blokuoti rusiškų maisto produktų patekimą į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Jis pažymėjo tokios pozicijos svarbą, taip pat akcentavo, kad skatinant ryšius tarp Ukrainos ir Baltijos šalių svarus yra ir „Rail Baltica“ projektas.
„Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuva inicijuoja šiuos klausimus Europos institucijose“, – penktadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte kalbėjo D. Šmyhalis.
„Rail Balticos“ iniciatyva taip pat svarbi, kalbame ne tik apie sujungimą Baltijos valstybių su Vakarų Europa, bet ir geresnę prieigą Ukrainai prie Baltijos uostų, tai yra ryšys tarp Baltijos uostų ir Juodosios jūros“, – sakė jis.
D. Šmyhalis taip pat ragino įvesti oro tranzito draudimą į Rusiją ir Baltarusiją tam, kad būtų apribotas agresoriaus ekonominis potencialas.
„Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje. (...) Norėtume taip pat naujų sankcijų, oro tranzito draudimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją tam, kad apriboti agresoriaus ekonominį potencialą ir sustiprinti spaudimą“, – teigė Ukrainos premjeras.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių.
EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.
ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.
Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.
