Šiandien Vilniuje+14°C

  • Naujienos
  • Televizija
  • Radijas
  • Apie LRT

Nuomonės

Arūnas Brazauskas. Nėra to blogio, kuris nebūtų gėris

2013-03-08 / 11:38 —
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Mes nepažįstame šalies, kurioje gyvename...“ Ši frazė priskiriama Jurijui Andropovui, Sovietų Sąjungos lyderiui, ilgai užėmusiam KGB vadovo pareigas. Žmogus, gaudavęs išsamią informaciją apie padėtį didžiulėje šalyje, gūžčiojo pečiais – pripažino, kad daug ko nesupranta.

Praėjo 23 metai nuo tos dienos, kada valstybiniu lygmeniu buvo deklaruota, jog Lietuva nėra Sovietų Sąjungos dalis. Ar mes suprantame, kas vyksta laisvę atgavusioje Tėvynėje?

„Bet juk ne viskas Lietuvoje blogai“, – ši frazė, kuria neretai atskiedžiamos viešos ir privačios kalbos, išduoda nemenką kalbančiųjų pasimetimą. Faktai bado akis, bet kaip juos vertinti?

Galima ilgai vardyti gluminančius reikalus, bet jie taip ir liks nesuprantami, kol neatsiras kokių nors žinovų, kurie kaip daktarai paaiškintų, ką reiškia vieni ar kiti dalykai. Kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistai susirenką į konsiliumą, tuo labiau gali skirtis jų nuomonės.

Kovo 11-ją skamba šūkis „Lietuva – lietuviams“. Gerai tai ar blogai?

Mano požiūriu, gera yra tai, kad plakatų užrašai be gramatinių klaidų – kiek teko matyti. Frazės juk tampa sudėtingesnės tiek kalbos, tiek ideologijos požiūriu. „Lietuva – lietuviams“ dabar tiktai pusė šūkio, kita pusė: „Lietuviai – Lietuvai“.

O bloga yra tai, kad Lietuvos žiniasklaida – bene labiausiai per sunkmetį nukentėjusi veiklos sritis. Labiau sutriuškintas buvo gal tik statybų sektorius. Ir kalbos tvarkytojai – iš redakcijų jie buvo atleisti pirmiausiai.

Mažaraščiai žiniasklaidininkai – reiškinys, kurio negalima įveikti protestais ir pareiškimais, todėl apie tai patogiau patylėti. Už arklieną dešroje baudžiama skaudžiai, už rašybos klaidas žiniasklaidos tekstuose  – ne itin.

O bandymai suprasti ir perredaguoti šūkius, kurie vis dažniau siejami su Kovo 11-ja, daug pastangų nereikalauja, bet pašnekėti apie lozungus kai kam labai knieti.

Taip pat lengva baisėtis žygiuojančių patriotų sukarinta apranga ir tyliai nuryti faktą, kad Lietuva kariniu požiūriu – nevisavertė valstybė, ignoruojanti sąjungininkų raginimus daugiau išleisti krašto apsaugai.

Vis dėlto nereikia nuvertinti tų, kurie nepalieka ramybėje Kovo 11-osios patriotinių eisenų dalyvių. Organizatoriai kviečiami į pokalbius, filmuojami – taip tauta juos geriau pažįsta.

Jaunųjų patriotų vadai įgauna vis geresnių raiškos įgūdžių, rišliau ir įtaigiau atsakinėja į vis sudėtingesnius klausimus.

Kol specialiosios tarnybos, tikėkimės, rūpinasi tuo, kad koks nors skustagalvis ko nors nenudobtų, antifašistų pastangomis patriotai tampa patrauklia politinio peizažo dalimi.

Argi tai blogai? 

Dalinkis

Susiję straipsniai


Komentuoti gali tik registruoti vartotojai