captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dideli premjero užmojai: aukštojo mokslo ir esminė mokesčių reformos – jau kitąmet

Pokalbis su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu – laidoje „Dėmesio centre“. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Premjere, praėjusią savaitę minėjote vyriausybės metines. Daug kas jus kritikavo už tai, kad per vienerius metus ši vyriausybė nuveikė per mažai, ar tiksliau – per mažai pabaigė pradėtų darbų. Galite pasakyti 2–3 esminius darbus, kuriuos jūs tikrai padarysite per ateinančius metus?

– Kalbant apie pradėtus darbus ir kodėl jie nepabaigti –  tikrai neįmanoma per vienerius metus įgyvendinti, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reformos. Tačiau šį mėnesį jau yra vyriausybės sprendimai ir įregistruoti Seime projektai, susiję su aukštojo mokslo reforma, tai, manau, bent jau su parengiamuoju darbu šiai reformai taškas bus padėtas. Tai, kas priklauso nuo vyriausybės: programų dubliavimas, nerentabilių programų šalinimas, kokybės kėlimas, priėmimo kartelės keitimas, nemokamų bakalauro studijų įvedimas – kitų metų rugsėjo mėnesiui tikrai tą sistemą turėsime.

– Premjere, jūs kalbate apie tai, kas tarsi svarbu studentams, visuomenei, bet didysis mūšis vyksta ne dėl to – jis vyksta dėl juridinių vienetų skaičius, dėl to, kas su kuo jungsis, kas taps padaliniu.

– Mūšis jau yra baigtas, kadangi vyriausybė priėmė sprendimą. Kaip minėjau, yra užregistruoti įstatymų projektai ir jau Seime, kadangi Seimas yra formalus universitetų steigėjas, bus padėtas galutinis taškas.

– Jūs taip optimistiškai kalbat, kad tarsi vyriausybė nutarė, tai natūralu, kad Seimas patvirtins.

– Tai kitaip ir būti negali, kadangi vyriausybė atstovauja Seimo daugumai. Tai bus padaryta. Kalbant apie kitus kitų metų darbus, kurie būtini ir bus padaryti – tai valstybės tarnybos reforma. Parengiamasis darbas buvo tikrai sudėtingas, bet pamatai jau sudėti. Net neabejoju, kad 2018 m. bus tie metai, kada turėsime ne brangesnę valstybės tarnybą, bet efektyvesnę ir gerokai mažesnę. Lygiai taip pat turėsime padaryti pamatinius darbus sveikatos sistemoje, kalbant apie gydymo įstaigų tinklo optimizavimą ir finansavimo modelio bei atlyginimo pakeitimą.

Mes matome, kokios dabar pagrįstos emocijos kilo ir tas teisinis reguliavimas kalbant apie medikų atlyginimą tikrai nėra tinkamas. Net ir tas 20 proc. atlyginimo pakėlimas nuo gegužės mėnesio yra pakankamai komplikuotas, nes priklauso nuo suteiktų paslaugų kokybės. O tai vėlgi susiję su įkainiais ir t.t.

Kalbant apie vidurinį mokslą – nuo rugsėjo įsigalios etatinis apmokėjimas, tam numatyti ir pinigai. Reikia pripažinti, kad nepavyko padaryti esminės mokesčių reformos, kurią šiemet žadėjome. Galime sakyti, kad buvo sutvarkyta esama bazė. Manau, nepavyko reformos padaryti dar ir dėl vasarą prasidėjusių konfliktų su mūsų tuometiniais daugumos partneriais: bus ar nebus koalicijoje. Mes praktiškai turėjome trilerį iki rudens ir po to skilimą. Norint padaryti esminę mokestinę reformą, kurios mes neatsisakome, reikia tvirtos daugumos. Per biudžeto priėmimą pamatėme, kad tikrai galime surinkti Seime didelį palaikymą ir tikiu, kad tą reformą, su Seimo narių palaikymu, mes padarysime.

Vilniaus universitetas. BNS nuotr.

– Apie labai daug ką užsiminėte. Gal pirmiausiai grįžkime prie sveikatos apsaugos. Ministras Aurelijus Veryga priėmė kai kuriuos sprendimus, kurie tikrai veikia ir yra geri. Dauguma ekspertų sutaria, kad, pavyzdžiui, vaistų sąrašo peržiūrėjimas tikrai buvo vartotojams naudingas sprendimas. Bet kam šaudyti sau pačiam į kojas su visokiais anoniminiais pacientais, slaptais pirkėjais ir t.t.? Ministras padarė daug tokių smulkių dalykų, kurie užgožia esmines pertvarkas. Jūs kalbate apie ligoninių tinklo optimizavimą, darbo užmokesčio peržiūrėjimą – gal ir reikia susikoncentruoti į vieną rimtą darbą per metus, o visus kitus palikti ateities kartoms?

– Tikrai negalime palikti ateities kartoms, nes, kaip kalbėjo ir vienas apžvalgininkas, iki šiol buvo daromi darbai panašiu principu: fasadas padažomas žinant, kad esminės konstrukcijos supuvusios ir viskas tuoj sugrius. Apžvalgininkas palinkėjo, kad būtume ta vyriausybė, kuri matytų griūtį. Mes tikrai taip nedarysime. Manau, ministro A. Verygos atveju, ypač kalbant apie receptinius vaistus ir vaistinių veiklą, nepasiruošta buvo iš esmės tik komunikacijos prasme. Buvo pusė metų ar net daugiau laiko palikta, kad visi vaistininkai pasiruoštų naujai tvarkai. O dabar tiesiog visi išsigando, kad atėjęs kiekvienas klientas, kuris prašo receptinių vaistų be recepto, gali būti slaptasis pirkėjas. Tikrai buvo padaryta komunikacinė spraga. Visi sutinka, kad ta tvarka turi būti, jos reikia laikytis. Manau, taip pat protingas sprendimas, kad sankcijų taikymas būtų atidėtas pusmečiui ir tai padės tam, kad tvarkai įsigaliojus jokių sankcijų taikyti ir nereikės.

– O valstybės tarnyba. Sakote, taip, dalis bus atleista, dar dalis tiesiog pakeis statusą ir iš statutinio pareigūno taps tiesiog civiliu, bet atleidžiant didelę dalį žmonių, ar tai veiks sinchroniškai su institucijomis, kurios rūpinasi žmonių užimtumu? Juk 50–55 metų žmogui susirasti naują darbą yra sunku

– Tikrai nebus taip, kad tie žmonės tiesiog išleidžiami į gatvę. Vyriausybės kanceliarijoje įvykdyta pertvarka parodė, kad tai įmanoma padaryti. Kiekvienam darbuotojui buvo suteiktos visos galimybės tiek konsultavimu, tiek profilio keitimu, tiek netgi aktyvia mūsų pačių darbo vietos paieška kitur. Lygiai toks pats mechanizmas numatytas ir dabar, kad žmonės nebūtų išvaryti į gatvę – apie tai nė kalbos nėra.

– Vienas iš dalykų, apie ką dabar daugiausiai diskutuojama – kad valstybė mažai perskirsto BVP. Esant 3 proc. ekonomikos augimui, prognozuojamam 6 proc. atlyginimų augimui – kaip jūs matote galimybę padidinti perskirstymą per valstybės biudžetą nepakeitus mokesčių įstatymų? Tai neįmanoma.

– Jūs visiškai atsakėte į tą klausimą, apie kurį iš pradžių ir diskutavome. Jeigu mes norime esminio proporcijų pasikeitimo, o pirmiausiai tai liečia socialinę apsaugą, nes mes tikrai stipriai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio – tai galima padaryti tik per esminę mokesčių reformą.  Noriu pabrėžti vieną dalyką – mes tikrai nebegalime kalbėti apie mokesčių didinimą, mes turime kalbėti apie mokestinės naštos mažinimą ir kai kurių mokesčių privilegijų naikinimą.

– Tarp jų ir žemdirbių.

– Nereikia kol kas čia tų žemdirbių. Jiems tikrai šie metai buvo pakankamai intervenciniai į jų lengvesnę ar palankesnę mokestinę aplinką. Tikrai nėra niekas išskiriama. Kalbant apie tuos pačius žemdirbius ir jų sumokėtus mokesčius, žmonės vėl daro tą pačią klaidą galvodami, kad jie sumokėti ne nuo pelno, o nuo pajamų. Tuomet mes kalbame skirtingomis kategorijomis. Tada gaunasi, kad žemdirbiai visuomenei parodomi kaip nemokantys mokesčių.

Esame kitais metais numatę daryti esminę mokesčių reformą, kaip ir pensijų reformą – kito kelio mes neturime. Apie mokesčių didinimą ir tokiu būdu lėšų surinkimą perskirstymui mes nekalbame, nes to daryti jau nebegalima. Taip, gal galime kalbėti apie prabangos mokestį, galbūt nekilnojamo turto bazės išplėtimą, dar kai kurių mokesčių, kurie nekaitina ekonomikos, neskatina vartojimo augimo. Taip pat viena didžiausių problemų yra mūsų darbo jėgos apmokestinimas – tai reikia sutvarkyti, kad darbo jėga būtų ir konkurencinga, ir mažėtų našta, kurią patiria ir darbdavys, ir darbuotojas.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...