captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baigta Tytuvėnų gaisro byla, kaltininkas gavo lygtinę bausmę

Gaisro Tytuvėnų piligrimų centre byla baigta – Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė nuteisto buvusio šio centro vadovo Prano Jurkaičio skundą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl didelio gaisro vienuolyno ansamblyje 2012 metais.
Asociatyvi įvykio liudytojo nuotr.
Asociatyvi įvykio liudytojo nuotr.

Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

P. Jurkaitis lieka pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jam lieka galioti anksčiau teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų.

Bylos duomenimis, gaisro metu buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų.

Iš viso gaisro metu padaryta ne mažiau kaip 1 milijono 862 tūkstančių 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

Teismas nustatė, kad 2012 metų sausio 25-osios vakarą, apie 18 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai Tytuvėnų vienuolyno pastate, P. Jurkaitis, laikinai eidamas įstaigos vadovo pareigas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėjo patikrinti jos suveikimo zoną. Tačiau nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje. Todėl vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito.

Byloje, remiantis teismo ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad tikriausiai apie 18 val., paveiktos suodžių gaisro metu dūmtraukyje išsiskiriančios temperatūros, šalia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrą kiekį šilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribą, ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje esantys priešgaisrinės signalizacijos davikliai.

Nepatikrinus suveikimo priežasties, konstrukcijos toliau santykinai ilgą laiką smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų: palėpė – tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kurią negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trūko deguonies. Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies, liepsna staigiai apėmė visą palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato.

Tik kitos dienos paryčiais apie 4 val. liepsnai prasimušus per stogo dangą, gaisras apėmė visą stogą bei išplito į antrame aukšte esančią neizoliuotą (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpą.

Per gaisrą buvo sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, – iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių  vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės.

P. Jurkaitis įvykio metu atostogavo. Teismai atkreipė dėmesį, kad, suveikus signalizacijai, veikė kaip faktinis vadovas: neskambino laikinajai vadovei R. K., o pats ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su suveikusios priešgaisrinės signalizacijos patikrinimu, tačiau šių pareigų tinkamai neatliko.

Kaip yra nusprendęs teismas, byloje esantys daugiau nei 2,5 mln. eurų siekiantys ieškiniai turės būti nagrinėjami civiline tvarka.

Kelmės rajono apylinkės teismas šią bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P. Jurkaitis.

Po gaisro pastatai buvo tvarkomi. Pirmuoju po gaisro bažnyčios restauravimo darbų etapu 2012-2014 metais atlikti bažnyčios pagrindinio stogo, šoninių navų stogų tvarkybos darbai, sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, įrengta žaibosauga, padengti nauja vario skarda bažnyčios bokštai, restauruoti kryžiai, įrengtos priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos. Vėliau atlikti kiti darbai. Tam prireikė milijoninių sumų, naudotos ir Europos Sąjungos paramos lėšos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...