Lietuvos kariai išvyko į ukrainiečių karių rengimo misiją Didžiojoje Britanijoje. Kaip bendradarbiauti juos apmokant, šią savaitę Vokietijoje tarėsi ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis LRT RADIJUI sako, jog Lietuvos patirtis rengiant ukrainiečių karius yra išties didelė, todėl šalies įsitraukimą į mokymo misijas Vakarai be galo vertina.
„Turėjau, sakyčiau, labai produktyvų, gerą vizitą Vokietijoje, turėjau, aišku, galimybę susitikti ir su kariuomenės vadu, su sausumos pajėgų vadu, su Europos Sąjungos (ES) [karinio] mokymo misijos vadovybe Vokietijoje. Taip pat teko bendrauti ir su parlamentarais, t. y., Nacionalinio saugumo komiteto nariais.
Kalbėjome bendrai apie NATO planus, apie NATO pajėgumus, apie pagalbą Ukrainai, apie mokymo misijas. Tas pokalbių spektras tikrai buvo įvairus. Viena iš tų dalių yra pagalba Ukrainai, ypač mokyme, ir mes esame kviečiami ten dalyvauti, pasijungti“, – sako V. Rupšys.
Jo teigimu, Lietuvos kariai ir iki šiol aktyviai dalyvavo ES karinio mokymo misijoje tiek Vokietijoje, tiek Lenkijoje, tiek ir pačioje Didžioje Britanijoje. Pastaroji vadovauja misijai „Interflex“, į kurią lietuvių kariai įsitraukę jau nuo rugsėjo mėnesio – rengia bazinių ir individualių įgūdžių mokymus kariams, atvykstantiems iš Ukrainos.
Visgi misija, į kurią Lietuvos kariai išvyko dabar, anot V. Rupšio, yra šiek tiek kitokio pobūdžio.
„Čia daugiau kalba eina apie specialistų rengimą, apie kolektyvinį rengimą tiek, kiek galima, apie tokių išskirtinių specialybių [rengimą]. Ir taip pat esame kviečiami kaip Lietuvos atstovai dalyvauti ir šitos pačios misijos planavime ir įgyvendinime, t. y. būti štabo nariais“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas.
Generolas leitenantas sako, jog Didžioji Britanija labai vertina Lietuvos karių turimą patirtį dirbant su ukrainiečiais.
„Didžiosios Britanijos kariuomenė ir kariniai vadai labai nori mus turėti savo sudėtyje, nes mes esame labai patyrę. Be to, turime didžiulį privalumą, kad galime betarpiškai, be vertėjų susikalbėti su ukrainiečiais. Na, ir tuo pačiu, kalbant su Vokietijos vadovybe, kuri vadovauja ES [karinio mokymo] misijai Vokietijoje, jiems taip pat aiškiai matosi, kad mūsų buvimas duos didžiulę pridėtinę vertę“, – teigia pašnekovas.
Kaip aiškina V. Rupšys, Lietuvos kariai mokyti ukrainiečius pradėjo dar 2015-aisiais ir kartu su Didžiąja Britanija, JAV ir Kanada tą uoliai darė iki pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasario mėn.
„Labai didžiulis indėlis buvo rengiant ukrainiečius, mokant įvairiausių specialybių, mokant štabus, mokant procedūrų planavimo visų subtilybių ir taip toliau. Tai mes turime pakankamai didelį būrį karių, karininkų, puskarininkių, kurie gali, geba, turi patirtį dirbant su ukrainiečiais“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo aiškinimu, vien pernai metais pačioje Lietuvoje buvo parengta per 500 Ukrainos karių, o šiais metais šis skaičius gali išaugti ir iki 1,5 tūkst.
„Pagrinde nacionališkai kiekviena valstybė kažką daro. Mūsų valstybė tikrai ir pėstininkus, ir specialiųjų operacijų karius, ir atskiras specialybes, ir net medikus, strateginės komunikacijos specialistus rengia įvairiais būdais ir metodais“, – sako V. Rupšys.
Be to, Lietuva kartu su Skandinavijos šalimis rengia išminuotojus, kurie jau dabar gali išminuoti sprogmenis, Ukrainos teritorijose paliktus atsitraukiančių Rusijos karių.
LRT.lt primena, jog po ilgus mėnesius trukusių Vakarų sąjungininkų diskusijų, trečiadienį Vokietija ir Vašingtonas paskelbė apie sprendimą perduoti keliasdešimt tankų „Leopard-2“ ir „M1 Abrams“ Ukrainos pajėgoms. Berlynas žada 14 mašinų, amerikiečiai – 31.
Vokietija teigia, kad tankų brigada Ukrainą gali pasiekti dar kovą. Tam reikia ne tik paruošti tankus kovos veiksmams, bet ir apmokyti Ukrainos karius, kaip jais naudotis.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sako, jog mokymus, kaip operuoti šias mašinas, vykdys tos valstybės, kurios pačios jas turi ir moka jomis naudotis.
„Aišku, ten tas mokymas yra kur kas platesnis, t.y. ne tik juos vairuoti, valdyti visą esančią ugnies sistemą, visą įrangą, kuri yra pačiame tanke, bet tuo pačiu reikia mokėti jį remontuoti, aprūpinti, reikia išmanyti logistiką, (...) ji visai kitokia, nei iki šiol turėjo ukrainiečiai.
Kitas dalykas labai svarbus – sąveika su kitomis ginklų rūšimis. Va čia ir yra tas pagrindinis dalykas, kad ukrainiečiai, akivaizdžiai matome, ir neturi laiko, kad pilnai galėtų išmokti, ir greičiausiai yra jau trūkumas ir personalo tokio, kuris iš karto galėtų atvažiuoti ir galėtų operuoti“, – teigia generolas leitenantas.
Anot jo, šiuo metu jau yra parengta speciali programa, kaip ukrainiečių kariai galėtų išmokti Vakarų perduodamus tankus operuoti greičiau nei įprastai. Vis dėlto, kaip pažymi LRT RADIJO pašnekovas, „greičiau nei įprastai reiškia, kad tas lygis ir kokybė parengimo nebus tokia, kokią mes siekiame padaryti NATO valstybėse“.
Paklaustas, kiek tokie apmokymai galėtų trukti, V. Rupšys teigia, jog tai „tikrai ne dienų ir ne savaičių klausimas“. „Nesakau, kad mėnesių klausimas, bet tai bus ne vienos savaitės ir, ko gero, ne penkių savaičių mokymai“, – priduria jis.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
