Rusijai vis labiau spaudžiant Baltarusiją aktyviai įsitraukti į karą, Lietuvoje randasi siūlančių dar labiau riboti žmonių judėjimą į ir iš Baltarusijos.
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad baltarusiams, kaip ir rusams, turėtume aiškiai pasakyti, kad jie čia nepageidaujami. Be to, anot jo, reikia spręsti ir į Baltarusiją vykstančių lietuvių problemą. Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentas atremia – baltarusiams ribojimai ir taip labai griežti, o varžyti lietuvių keliones draudžia įstatymai.
Paskutinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Minske ekspertų įvertintas kaip dar vienas paraginimas neteisėtam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai aktyviai įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Taip pat – ir kaip abipusio lojalumo ženklas. Todėl europarlamentaras Petras Auštrevičius kelia klausimą – jeigu abu režimai vis labiau panašėja, kodėl mūsų požiūris į jų gyventojus vis dar skiriasi?
„Aš esu įsitikinęs, kad skirtumas tarp Baltarusijos ir Rusijos piliečių yra vis mažėjantis“, – sako jis.
Šiemet į Lietuvą atvyko apie 900 tūkstančių baltarusių, išvyko – 100 tūkstančių mažiau. P. Auštrevičiaus nuomone, į Lietuvą atvykti norintiems baltarusiams turėtų būti taikomi tokie patys ribojimai, kaip ir Rusijos gyventojams, t. y. išimtis darant tik bėgantiems nuo persekiojimo, politiniams aktyvistams ar opozicijai.
„Bet visiems kitiems manyti, kad čia yra tiesiog poilsio oazė ir galima išvengti, sakyčiau, tos žiauriosios Lukašenkos realybės būtų perteklinis dalykas“, – tvirtina europarlamentaras.
Politologas Maksimas Milta sako, kad baltarusiai yra kitokie, tą parodė dar 2020-ųjų vasara – šimtatūkstantiniai protestai.
„Lengviausias kelias laimėti tokius ganėtinai banalius politinius taškus, bandant supriešinti. Esą kiekvienas baltarusis, atvykstantis į Lietuvą, yra pavojaus šaltinis. Aš taip nemanau“, – pabrėžia politologas.
Taip nemano ir Migracijos departamentas. Pasak jo vadovės Evelinos Gudzinskaitės, daugiausia į Lietuvą baltarusiai atvyksta dirbti, vadinasi, jų reikia mūsų šalies ekonomikai. Be to, pasak jos, nuo karo Ukrainoje pradžios sieną kirsti norintys baltarusiai tikrinami papildomai, apribotas vizų išdavimas.
„Nuolat konsultuojamės su VSD, policija ir VSAT dėl kiekvieno atvykstančio užsieniečio. Be to, dabar Baltarusijos ir Rusijos piliečiams papildomai duodama užpildyti klausimyną apie jo požiūrį į karą Ukrainoje, taip pat apie jo praeitį“, – aiškina Migracijos departamento vadovė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako – situacija Baltarusijoje nuolat stebima, tai reiškia – prireikus būtų imtasi ir papildomų priemonių.
„Situacija jautri yra su Baltarusija visada. Ir tas jautrumas yra toks, kad bet kada gali būti klausimas dėl apskritai sienos režimo“, – nurodo A. Bilotaitė.
P. Auštrevičiaus įsitikinimu, taip pat opi problema – į Baltarusiją vykstantys lietuviai.
Vasarą buvo pats kelionių pikas, tačiau A. Lukašenkos įvestu beviziu režimu lietuviai naudojosi visus metus – iš viso Baltarusijos sieną kirto beveik 400 tūkstančių kartų. Europarlamentaras sako – tokiems lietuviams pasienyje reikėtų užduoti klausimų.
„Ar jūs sutinkate, kad jūsų išleisti pinigai Baltarusijoje būtų panaudojami prieš Ukrainą ir galbūt prieš Lietuvą?“ – klausimą įvardija P. Auštrevičius.
Be to esą reikėtų įvesti kvotas.
„Nustatyti tam tikrus apsilankymo Baltarusijoje dažnius“, – siūlo europarlamentaras.
Vidaus reikalų ministrė teigia – idėjos svarstytinos, bet sunkiai įgyvendinamos.
„Šiuo metu tokio reglamentavimo mes netaikome, nes nėra tokių teisinių galimybių. Tai galbūt svarstytina, bet pirmiausia reikėtų įsivertinti teisinius aspektus“, – akcentuoja ministrė.
Baltarusija skelbia iki 2023-ųjų pabaigos pratęsianti bevizį režimą Lietuvos gyventojams. Mūsų saugumo tarnybos ragina piliečius susilaikyti nuo vykimo į Baltarusiją.
