Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Vakarų valstybių lyderių – tiek Europos, tiek JAV vadovų – pirmoji reakcija į Rusijos agresiją prieš Ukrainą buvo menka ir apgailėtina.
D. Grybauskaitė apie Vakarų lyderystės trūkumą: tiesą sakant, buvo gėda žiūrėti
Apie tai D. Grybauskaitė kalbėjo penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto 30-ojo gimtadienio proga surengtoje diskusijoje „Globalūs iššūkiai ir mūsų vaidmuo“.
„Kai kalbame apie dabartinę lyderystę, ypač tokiu kritiniu metu, tikriausiai galiu pasakyti ne tik savo asmeninę nuomonę, bet, matyt, ir dauguma mūsų pasigendame jos Europoje, pasigendame jos ir pasaulyje.
Pirmoji reakcija į Putino veiksmus, net reakcija jau 2014 metais ir vėliau, buvo labai menka ir apgailėtina. Tiesą sakant, buvo gėda žiūrėti. Gėda žiūrėti, kaip stenėjo Europos ir Amerikos vadovai, kad jie nieko negali padaryti, kad negali kištis, negali suerzinti ir negali užminti ant nuospaudos Putinui. Gali ir turim užminti todėl, kad jis pradėjo minti ant mūsų“, – kalbėjo ji.
Anot jos, Rusijos karas prieš Ukrainą yra „karas prieš europiečius“.
„Pasyvus žiūrėjimas, kaip naikinami miestai, naikinami žmonės ir galvojimas, kaip padėti Putinui išsaugoti veidą ar kažkaip pateisinti, jo nesuerzinti, krūpčiojimas nuo kiekvieno jo gąsdinimo – į tai gėda žiūrėti. Ir man gėda iki šiol“, – dėstė D. Grybauskaitė.
Kaip teigė buvusi prezidentė, jai gėda, kad Vakarų valstybės Rusijos užpultai Ukrainai tik palaipsniui ėmė tiekti ginklus ir neretai, kaip skelbiama, tik gynybinius.
„Tas viešas mėginimas pasiteisinti ir neatsistoti į puolamos Ukrainos pusę vyksta iki šiol ir tai yra labai nemalonu matyti“, – tikino D. Grybauskaitė.
Anot jos, šiuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra vienintelis lyderis.
„Šiandien jis yra Vakarų lyderystės pavyzdys, nes kitų lyderių dar nėra. Gal jie pro truputį dar užaugs, gal reikės sulaukti dar žiauresnių įvykių, kad pagaliau kažkuris Vakarų lyderis prisiimtų atsakomybę ir išdrįstų eiti kaktomuša“, – aiškino buvusi prezidentė.
D. Grybauskaitė tvirtino mananti, kad Vakarų lyderiai negeba suprasti Rusijos, jos tikslų, jos mentaliteto. Kartu, anot jos, Vakarų visuomenėse nesubręsta ir ryžtingi lyderiai, kurie galėtų suprasti Rusiją.
„Vakarų negebėjimas suprasti, kad tai (Rusija – LRT.lt) yra visai kita civilizacija, negebėjimas adekvačiai reaguoti iki šiol rodo, kad tos lyderystės nėra. Ir tai ne tik asmenybių problema, tai ir visuomenių problema, nes asmenybės užauga tam tikroje terpėje. Pavyzdžiui, visas Vokietijos pokarinis elitas iš principo tiek perdėtai pacifistinis, kad bijojo karo bet kokia proga ir mėgino daryti bet kokias nuolaidas, kad tik to karo išvengtų“, – dėstė ji.
„Tas, kas mėgina išvengti neišvengiamo karo, vis tiek jį gaus, bet gaus tuo pačiu ir gėdą. Tai arba renkiesi karą ir eini kaktomuša, ir sprendi savo ateities klausimus, arba tu gausi ir gėdą, ir karą. Mes gavome ir gėdą, ir okupaciją 1940 metais, nes nekovojome su rusais ir juos įsileidome. Turime savo patirtį. Pasaulis tokių patirčių turi daug ir vis tiek kartoja tas pačias klaidas“, – pasitelkusi Lietuvos istoriją toliau aiškino D. Grybauskaitė.
Prezidentė: Trečiasis pasaulinis karas vyksta, jis yra europinis
Kalbėdama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vakarų lyderiai taip pat turės prisiimti atsakomybę už šio karo padarinius Ukrainoje.
„Kuo ilgesnis karas bus, tuo ilgiau ir daugiau bus naikinama Ukraina. Ir tai yra tiesioginė vakariečių lyderių atsakomybė“, – sakė buvusi prezidentė.
D. Grybauskaitė, diskusijoje atsakinėdama į klausimus, teigė mananti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra ir Rusijos karas prieš Vakarus, kuris Vakarams buvo primestas. Jos manymu, Vakarai turėtų išdrįsti eiti į konfrontaciją su Rusija.
„Mes to karo nepradėjome. Bet jeigu karas neišvengiamas, kurį mums primetė, kurį mums, Vakarams, primetė, trauktis po kiekvieno gąsdinimo negalima, nes tai reiškia ir gėdą, ir finale to karo neišvengsime, todėl reikia išdrįsti eiti į konfrontaciją ir priimti tą iššūkį, kurį mums metė Rusija.
Tas Vakarų mėginimas vis atsitraukinėti ir atsitraukinėti, ir mėginti išvengti neva Trečiojo (pasaulinio – LRT.lt) karo. Trečiasis (pasaulinis – LRT.lt) karas vyksta, jis yra europinis, jis nėra tik su Ukraina, jis yra prieš visą demokratišką pasaulį, prieš nusistovėjusią po Antrojo pasaulinio karo saugumo architektūrą, ir jis jau vyksta. Nei mes jį sukėlėme, nei mes jį aštriname, o, jeigu atsitraukinėsime ir leisime tokiems agresoriams lipti ant galvos, jie užlips ant visų mūsų, pakeis visą tvarką ir galų gale turėsime labai blogas pasekmes, su kuriomis nesusitvarkysime“, – dėstė D. Grybauskaitė.
Anot jos, tokioms mažoms valstybėms kaip Lietuva ypač svarbu, kad karas neišplistų į kitas Europos valstybes.
„Putinas turi būti sustabdytas ir sutraiškytas Ukrainos teritorijoje, nes Europa yra per maža konvenciniam karui, apginamumo prasme taip pat, ir reikia stabdyti karą ten, kur jis prasidėjo visomis išgalėmis“, – aiškino D. Grybauskaitė.
