captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Valatka: tokio politinio nulio Seimo pirmininko poste dar nebuvo

Naujasis Seimas šiandien išsirinko savo pirmininką. Juo, ženklia balsų dauguma – 93 parlamentarams – balsavus už, tapo plačiajai visuomenei nežinomas agronomas Stulginskio universiteto profesorius Viktoras Pranckietis. Apie naujosios valdžios darbo pradžią laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu ir 15min.lt apžvalgininku Pauliumi Gritėnu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Plačiai visuomenei niekam nežinomas žmogus tampa Seimo pirmininku. Pone Valatka, ką tai reiškia?

Seimas jau ir taip žemai stovėjo, matyt, norima, kad Seimas kristų dar žemiau, nes į galvą ateina du skaičiai. Pirmiausia – nulis, politinis nulis. Turbūt per visus daugiau nei 26 metus tokio politinio nulio dar nebuvo paskirta į Seimo pirmininko, t. y. antro posto valstybėje, postą. Antras skaičius – šeši. V. Pranckietis net šitoje iš visų pakampių surinktoje partijoje buvo tik šeštas. Jei į Seimo pirmininko poziciją siūlai 6 savo partijos žmogų, tai kaip jį vadinti? „Ramūno Karbauskio šeškė“? Negražu taip sakyti, bet atleiskite, tokiais atvejais aš sakau. Malkas skaldome ne mes, malkas skaldo R. Karbauskis ir Saulius Skvernelis. Mes – pliauskas renkame.

Pone Gritėnai, ankstesni Seimo pirmininkai, tokie kaip Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas, Česlovas Juršėnas, Artūras Paulauskas ir kiti buvo politinės figūros, turinčios autoritetą tarp politikų, realią įtaką. O kas dabar?

Labai įdomi figūra. Ji atskleidžia tendenciją, kad į postus statomi žmonės, kurie yra paklusnūs. Pamenu Vydo Gedvilo skyrimą Seimo pirmininku, tuomet irgi buvo kalbama,, kad jis visiškai priklausomas nuo partijos netiesioginio lyderio Viktoro Uspaskicho.

Na, bet vis dėl to, tai yra žinomas krepšinio specialistas, vedęs į Europos olimpą moterų krepšinio rinktinę ir t.t. Tai buvo viešai žinomas žmogus, savo visuomeniniu statusu turėjęs tam tikrą autoritetą. O dabar tiems, kas savaitgaliais nežiūrėdavo laidų, skirtų sodininkams, kur Seimo pirmininkas pasakodavo, kada ką geriau sodinti, jo apskritai niekada nėra matę.

P. Gritėnas: Panašu, kad jis išreiškė ir tam tikrą rinkėjų lūkestį. Gal valstiečiai ir žalieji taip ir įsivaizduoja, jog reikia skirti žmones, kurie neturi didelės politinės patirties, tačiau turi gražią savo buvusią darbotvarkę. Štai žmogus buvo A. Stulginskio universiteto profesorius, viskas puiku. Viena vertus, šis žmogus yra politikos „autsaideris“, švarus žmogus. Kita vertus, tai bus žmogus, kuriuo bus lengva manipuliuoti. Reikia klausti, kokios dvi asmenybės yra stipriausios Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, kurios gali užimti pagrindinius postus. Tai S. Skvernelis, kuris bus premjeru, ir R. Karbauskis, kuris, ko gero, bus Kultūros komitete paprastu nariu. Kodėl valstiečiai savo lyderio nesiūlo į tą postą, tai reikėtų jo paties paklausti, nes pastaruoju metu atsakymus į klausimus žino jis.  

Net paskutinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė buvo gana žinoma politikė, nes būdama opozicijoje buvo Audito komiteto pirmininkė, buvo viena Darbo partijos lyderių. O dabar?

V. Bruveris: Manau, čia paties R. Karbauskio politinės strategijos dalis. Jis nori likti kuo giliau šešėlyje, bet kuo arčiau realios politinė galios svertų, kurie yra didžiausios Seimo frakcijos centre. Rizika ant jų ne taip tvirtai laikyti rankas, net jei tu išeini į Seimo vadovybę, ką jau kalbėti, jei išeini į vyriausybę. O čia, pasilikdamas frakcijos lyderio pareigas, prižiūrės visus, kas kada kur eina, kokiu reikalu ir klausimu su kuo kalba, jis realiai kontroliuos tą Seimo frakciją, kuriai kontrolė bus būtina. Jo ūkiškas, versliškas ir feodališkas mentalitetas reikalauja, kad svarbiausią įtaką jis darytų asmeniškai. Juo labiau, kad jis nemėgsta tos tiesioginės rampos šviesos, jam kur kas svarbiau reali politinė galia.

Pone Valatka, ar čia negali būti tam tikras „prasiskaičiavimas“? Su konstitucinėmis galiomis premjerui ateis ir tam tikra politinė įtaka. Ar tai nėra tik laikinas bandymas spręsti problemą?

Paklauskime iš kitos pusės, o koks jų kitas variantas? Kito varianto jie neturi. Sakyčiau, kad šitos keistos rinktinės, partija sunku pavadinti, cementas yra tai, kad kaip tik ir nėra jokio cemento. Paleido S. Skvernelį šiek tiek ilgiau pasiganyti po žiniasklaidos laukus. Nuvažiuoja žmogus į Palangą ir ilsėdamasis duoda interviu. Jame išaiškina, kad visi tie, kurie kalba už 2 proc. gynybai, už tai, kad Lietuvą reikia ginti, kad kariuomenė būtų stipri, visi yra išdavikai, visi pabėgs į vakarus arba tarnaus rusui. Jei komunikacijos žmogus sudėliotų – tame interviu yra duobė po duobės. Kovo mėnesį S. Skvernelis šneka, kad reikia vienyti tautą. Pats R. Karbauskis neseniai sakė, kad reikia jog ir socialdemokratai, ir konservatoriai, ir mes visi kartu valdytume Lietuvą. Staiga S. Skvernelis tame pačiame Palangos laikraštyje sako – „mes atstovausime tik tiems žmonėms, iš kurių „Facebook‘e“ tyčiojasi elitas“. Tai, žmogau, bent paskaityk, ką sakei prieš pusmetį. Jei atmintis tokia trumpa ilsintis, tai kas bus, kai užgrius visokie darbai? Kai pradės spardyti užpakalį, tai kur reikės bėgti verkti? Pas R. Karbauskį ant peties. Tai va, cemento nebuvimas yra cementas šitoje rinktinėje.

Nei vienas politinis lyderis negali egzistuoti neturėdamas elito palaikymo. Juk tai akivaizdu, kad prieš juos eidamas anksčiau ar vėliu pralaimėsi. Kaip jūs tą vertinate?

P. Gritėnas: Lietuvoje mes matėme daug sukilimų prieš elitą. Pats išraiškingiausias buvo Rolando Pakso sukilimas, kai elitas tariamai vertė jį iš posto. Man tik įdomu, kad valstiečiai žalieji lipa ant to paties grėblio dar kartą ir daro tai, ką darė tie patys socialdemokratai. LVŽS net nekovoja su pačiu elitu, jie kovoja su įsivaizduojamu „Facebook‘o“ elitu, kuris yra dešinysis jaunimas. Jei jie norėtų sėkmingos kadencijos, tai turėtų visais įmanomais būdais išeiti ir susidraugauti. Tai vienintelis būdas. Jei R. Karbauskis būtų nuėjęs pas tą konservatyvų jaunimą arba atėjęs į „Facebook‘ą“ ir sakęs, kad išklausys jų kritiką, tai būtų buvęs dialogas. Bet viskas prasidėjo nuo aiškinimų, kad jie tyčiojasi, pabėgs, išduos. Tai nežinau didesnio įžeidimo dešiniajam jaunimui, kurie užsirašinėja į savanorių būrius, kurie bus mūsų šauktiniai. Tai R. Karbauskis ir S. Skvernelis šitais savo veiksmais nubraukė tų žmonių simpatijas, vėl užlipo ant to paties grėblio kaip A. Butkevičius, kuris sakė, kad „Facebook‘e“ yra žaidimai. Matome, kad tie žaidimai kartais virsta rimtais politiniais judėjimais ar bent jau rimta kritika. Tai jie šiai kadencijai sau pasirašė tą neapykantą ir kritiką.

V. Bruveris: Na, bet jie, matydami Seimo rinkimų rezultatus, neturi labai bijoti, bent jau pradinėje stadijoje to „Facebook‘o“ elito.

Kita vertus, ar TS-LKD būtų pirmame ture gavusi tiek, kiek gavo, jei ne jų efektyvi komunikacija socialiniuose tinkluose?

V. Bruveris: Manau, kad jie čia tiesiog instinktyviai, iš tam tikro patirties neturėjimo ginasi iš anksto. Antra vertus, jie tiesiog stumia tą patį popsą, ant kurio jie „išvažiavo“ į valdžią. Tai yra labai blogas simptomas, kad jie greičiausiai tą popsą ir toliau bandys stumti, o jų pažadai taip ir liks tokiais.

LVŽS siūlo penkis Seimo pirmininko pavaduotojus vietoje septynių. Taigi vargu, ar opozicija Seimo vadovybėje bus atstovaujama? Sąlygos opozicijai blogėja?

R. Valatka: O ką daryti? Ką V. Pranckietis gali prieš Andrių Kubilių? Reikia kažkaip neutralizuoti.

V. Bruveris: Nėra ko kito tikėtis. Iš paties R. Karbauskio elgesio buvo matyti, kad jo tikslas yra kuo stipriau įsitvirtinti, kuo giliau apsikasti ir kuo daugiau realios valdžios įtakos paimti į savo rankas. Kol kas jis daugiau mažiau sėkmingai tą daro. Pažiūrėsime, kiek tai bus efektyvu ilgalaikėje perspektyvoje. Nemanau, kad „apsikas“ absoliučiai patikimai, bet tai jis daro gana protingai.

P. Gritėnas: Man labiausiai nerimą kelia tai, kad apie konstruktyvią kritiką apskritai nėra šnekama. Yra šnekama apie bendrą sutarimą, bet, kad išklausysime ir padarysime kažkokias išvadas, to nėra. Šiuo atveju bandoma tiesiog techninėmis priemonėmis susidoroti, kad tos opozicijos apskritai nebūtų.

V. Bruveris: Apie bet kokią kritiką kalbama, kaip apie patyčias.

Naujokai greičiausiai yra pribauginti, kad juos visi puls. Nieko nekalbėkite, sėdėkite ir tylėkite, nes iš jūsų tyčiosis ir t.t. Kaip manote?

R. Valatka: Čia Merfio dėsnis toks, maždaug, jei faktai nepatinka, tai užginčyk faktus, jei įstatymas, tai įstatymą, o jei ir tai nepadeda, tai rėk, kad muša. Tačiau, man atrodo, kad kiekviename tokiame apsikasime yra ir geras dalykas. Visai nesenai atrodė, kad konservatoriai po kai kuriomis R. Karbauskio nesąmonėmis linkę pasirašyti, bent jau dalis konservatorių. Kuo jie ilgiau šitaip elgsis, tuo turėsime stipresnę opoziciją, kuri gins sveiko proto likučius valdant žmonėms, kurie iš principo nelabai žino, ką su ta valdžia daryti. Tai nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kuo jie labiau rėks apie patyčias, tuo daugiau jų gaus.

V. Bruveris: Kaip sako rusai – Dievas ne frajeris, o gyvenimas irgi visada turi antrą galą. Šiandien V. Pranckietis davė vieną pirmųjų interviu žiniasklaidai, lyg ir viskas gerai, o po interviu staiga klausia: „O kur čia yra Seimo salė?“. Visi juokiasi ir būsimam Seimo pirmininkui rodo, kur yra Seimo salė, tikrai atrodo juokingai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...